Mes niekas pastoviai vaizduojantys viską
Mes dulkės skrajojančios oro gusyy
Mums ankšta šitoj begalybėj gyventi
Todėl užsidarom mes proto rusyy
Mes lipdom chaosą vaizduodami tvarką
Mes drausminam kūnus aistros pargriauti
Mums reikia, vis maža, mes ateičiai kaupiam
Neraukdami kas gi ten bus ateityy...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą