Teisus, skaidrus ir tobulybė.

Matau kitus, jų blogus darbus,
Girdžiu nederamas kalbas,
Užuodžiu aš pijokų smarvę,
Jaučiu melagių suktybes.
Kertu teisybę-motinėlę,
Ir nušviečiu jų bjaurystes,
Drąsus, teisus ir apsišvietęs,
Nedrysk slapstytis nuo manęs!
Aš viską greit iš šniukštinėsiu,
Atkasiu paslėptas prasmes,
Į šviesą aš visus nutysiu,
Ir tai pradėsiu nuo savęs...

SAVĘS?!! Kodėl savęs?

Juk aš esu visur gerietis
Aukojantis, dosnus, ramus
Aš ne toksai kaip tie blogiečiai
Mano gyvenimas skaidrus...

SKAIDRUS?...

Kuomet teisi kitų suktybes,
Bandai savas giliau paslėpt.
O jei bjauriesi jų šlykštybėm,
Tai reiškia savo nėr kur dėt...