2016 m. gruodžio 26 d., pirmadienis

Pentatonix: Marija, ar žinai?


Muzika yra skirta šlovinti Visagalį, apdainuoti Jo darbus ir stebėtis Jo kūrinija. 

Būtent tuomet tinka šios Šventojo Rašto eilutės:

„Viskas man valia!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas man valia!“ Bet aš nesiduosiu pavergiamas!


2016 m. gruodžio 24 d., šeštadienis

Lietuviškos vištidės stebuklai. Kalėdinė pasaka.



   Paukštynuose gyvenančios vištos turi suformavusios savitą bendrabūvio mechanizmą. Keliais žodžiais jis skambėtų taip "Kapok snapu šalia stovintį ir apšik žemiau esantį". Kai tik kokia višta paukštyne netyčiom paslysta ir parkrenta, kitos vištos nedelsiant ją sukapoja ir sutrypia.

  Jau kelias dienas skaitau piktdžiugiškas naujienas apie tai, kad pagaliau griaus "Lietuvos pilkojo kardinolo" Albino Januškos pirtelę , taip pat apie tai, kad "Vyjunėlės dvaro" laukia toks pat likimas.

"Valioooo", - džiūgauja "apsišvytinusi", Lansbergio jaunesniojo vedama feisbuko tamsuomenė komentaruose: "Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim". Griaut! griaut! griaut! griaut!.

  Labai simptomiškas Lietuviškos politikos požiūris.

  Šiaip pagalvojus keisti Lietuvoje "Pilkieji kardinolai", jei dėl kažkokios bakužės samanotos tiek metų kaunasi ir ją vis vieną prasčiokų džiaugsmui nurodyta griauti. Taip pat keista, kad ir Malinauskas, kurio pastangomis mirštantys Druskininkai buvo padaryti pasaulinio lygio kurortu ir kuris normalioje visuomenėje turėtų savotišką "kart blanšą" (pranc. Carte blancheką ir kaip statyti jį išrinkusios bendruomenės teritorijoje ir šis žmogus yra negailestingai trypiamas ir maišomas su purvu.

   Kaip suprantu, nei Januška nei Malinauskas nėra tikros (t.y. neviešos) Lietuvos valdžios malonėje. Tą rodo net pasitelktas "prostitucinis teismas" (Po Kurvio valdymo jo kitaip vadinti nebe išeina) paskelbęs "antiprostituciniu" vyriausybės veiklos reglamentą, kuriuo buvo bandoma nors kiek sušvelninti tą griovimo beprotystę apėmusią Lietuviškos politikos vištas.

  Na bet tai yra mūsų paukštyno Olimpo pasispardymai, dar baisesnė padėtis tų kurių nereikia snapu kapoti ir kuriems pakanka tik periodiškai savo įstatymais ant galvos kakoti. Ar įsivaizduojate koks nesibaigiantis siaubas yra šių žmonių gyvenimas Lietuvoje? Tiesiog tam, kad suprastumėte kuo skiriasi valdymas civilizuotoje valstybėje ir Lietuvoje papasakosiu jums vieną laimingą kalėdinę istoriją (nors taip primena pasaką, bet tai tikra realybė):

  Mano klasioko tėvas buvo verslininku Lietuvoje. Kas ten buvo ir kaip ten buvo - neaišku, bet žinant Lietuviškos vištidės verslo ypatumus, nenuostabu jog jis tapo antstolių medžiojamu skolininku. Jo trijų kambarių butą kelis kartus pardavė kartu su juo ir jo šeima. Vyras jis drūtas, todėl kelis dešimtmečius kovojo dėl savo teisės nebūti visiškai sutryptam ir išmestam į gatvę. Karštu vandeniu apipildinėjo atėjusius antstolius su naujaisiais savininkais, rašė raštus į visur kur tik galima, kovojo kaip galėjo ir tais resursais kuriuos turėjo. Galų gale savo bakužę jis atsikovojo, bet sveikatą prarado visiškai. Sustreikavo širdis, pradėjo tinti ir pūliuoti kojos. Kaip žinoma vaistai ir gydymas "išvystyto laisvizmo šalyje" kainuoja, o Lietuviškų įstatymų dėka antstoliai nurėždavo didžiąją dalį jo varganos pensijos, todėl taip ir būtų užgesęs šis žmogus jeigu nebūtų nutarę su žmona išvykti į Angliją. Žmona rado darbą sandėlyje pakuotoja, todėl jie išsinuomavo namuką ir pradėjo gyventi. Po 6 mėnesių žmona neteko darbo. Už namuką reikia mokėti, o mokėti nėra iš ko. Šeimininkas pakistanietis pradėjo reikalauti išsinešdinti iš namų, bet abu senukai užsispyrė jog niekur neis, kai suras darbą viską sumokės. Skandalas didėjo, pakistanietis atėjo su draugais, tai pamatę kaimynai iškvietė policiją. Atvykusi policija nuramino pakistanietį ir pranešė apie problemą miestelio Konsulo tarnybai. Atvykę konsulo darbuotojai tuojau pat pradėjo priekaištauti, kodėl senukai nesikreipė į juos. Tuoj pat pervedė nuomos įsiskolinimą pakistaniečiui, o pačius lietuvius senolius išsivežė į viešbutį miesto centre. Kol konsulo darbuotojai sprendė klausimus su Lietuviškos vištidės biurokratais (jie niekaip negalėjo patikėti, kad žmogui Lietuvoje yra paliekama tik 80 eurų pensijos pragyvenimui, o visą kitą įstatymas leidžia suėsti besočiams antstoliams) senoliai gyveno viešbutyje su įskaičiuotu neribotu maitinimu. Po pusės metų kai Anglai pamatė, kad su Lietuvą valdančiomis vištomis kalbėti nėra apie ką ir šie senukai yra palikti likimo valiai, priėmė sprendimą ir skyrė jiems butą senolių namuose už kuriuos apmoka valstybė, nemokamą gydymą, paskyrė priedus prie pensijos ir išmokas invalidumui.

  Kalbėjau aš su šiuo senuku skaipu. Jis sėdėjo ir džiugiai rodė specialius mygtukus savo bute, kuriuos paspaudus tuojau pat atbėga medicinos seselė budinti šio specializuoto daugiabučio vestibiulyje. Dar pasakojo, kad tuomet kai reikia vykti į ligoninę, pas jį namo atvyksta speciali mašina su personalu, pasodina jį į vežimėlį nuveža pas gydytojus ten jį visur lydi ir atveža atgal. Klausiau jo pasakojimo ir tikrai džiaugiausi jog po tiek metų pažeminimo ir bandymo elementariai išgyventi Lietuvos vištidėje, šie senoliai pagaliau pateko į žmonių valdomą valstybę.

 Bet tai nebuvo pasakojimo pabaiga.

  Tai ką jie man pasakė pabaigai mane tiesiog šokiravo.

  Žinai, - sako, - aišku viskas gerai, bet dabar turime kas metai vaikščioti pas miesto konsulą ir patvirtinti jog esame gyvi.

  Nesupratau ir paklausiau kodėl? Ir čia reikėjo matyti jų veidus kurie pasikeitė ir tapo pilni pasišlykštėjimo. Pasirodo Lietuviškos vištidės biurokratai reikalauja jog jie į Lietuvą atsiųstu antspaudu patvirtintą oficialų raštą JOG JIE VIS DAR GYVI. Ar galite įsivaizduoti didesnį cinizmą? Senukai pasakojo, kad anglai kraipo galvas ir stebisi tokia tvarka "EVropinėje valstybėje", bet sąžiningai miesto meras antspauduoja popiergalį ir patvirtina, kad Lietuviai senukai gyvi ir kad jiems vis dar galima mokėti ubagišką Lietuvos pensiją.

p.s. Su Šventom Kalėdom. 

Tėvas gelbėja savo dukterį nuo feisbuko užkrato



  Vyras pamato, kad jo žmona tapo feisbuko vartotoja, o ir pats jis užregistravo paskyrą, todėl jaučia jog tuojau taps toks pats kaip ir žmona.

   Paskutinėmis valios pastangomis jis pasistengia išgelbėti bent jau mažąją jų dukrytę nuo šios beprotybės.


2016 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.



Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – aš kiekvienam kūnui išliesiu savosios Dvasios.

Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o jūsų seniai sapnuos sapnus.

Taip pat ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis aš išliesiu savosios Dvasios, ir jie pranašaus.

Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai, ir  kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

  Kaip viskas paprasta, ar ne? Tik va yra vienas "bet" šiame paprastume, - tam, kad šauktis Viešpaties vardo, reikia TĄ VARDĄ ŽINOTI. 

Paprastas šiuolaikinis pavyzdys: Jei įėjimo į kompiuterį slaptažodis pav. vardas VLADAS, tuomet surinkęs Valdo, Jono, Petro ar Mariono vardus į programą nepateksi, nors ir labai daug pastangų įdėsi.

  Ar žinai Viešpaties, Visagalio Dangaus ir žemės Sutverėjo VARDĄ? Jeigu manai jog žinai, mastyk dar kartą. 

 

2016 m. gruodžio 15 d., ketvirtadienis

Ko gali išmokyti mūsų vaikus mokytos beždžionės? (anegdotas)


  Vaikutis grįžta iš mokyklos ir sako tėčiui:

- Tėveli, tu visada sakei, kad mus sukūrė Dievas, o mokykloje mokytoja pasakoja, kad mūsų protėviai beždžionės. Kur teisybė?

 Į tai tėvas šypsodamasis atsako:

- Viskas teisingai, mes kilome iš Dievo, o jūsų mokytoja iš beždžionių.

2016 m. gruodžio 10 d., šeštadienis

Palaiminimai

Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo.

Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė:

Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.

Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.

Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.

Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti.

Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.

Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.

Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.

Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė.

Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“.

2016 m. lapkričio 5 d., šeštadienis

Kokiam iniciatyviam kvailiui gimė išganinga mintis pradėti įgyvendinti Lietuvoje gerąją Ugandos patirtį?



    Yra vienas nuotaikingas BBC Top Gear laidų ciklas, apie jų kelionę per Afrikos kontinentą. 19 serijoje yra epizodas kuomet Džeremis Klarkas su kompanionais važiuoja per Ugandą ir ironiškai suteikia šiai vietovei pasaulinės greičio saugos kalnelių (mūsuose jie vadinami gulinčiais policininkais) sostinės titulą. Toje serijoje, keliautojai po Afriką lėtai bando persiristi per didžiulius asfalto kauburius, gausiai ir chaotiškai supiltus tiesiog valstybinės reikšmės keliuose, bandydami nepramušti savo automobilių karterių. Tikra egzotika. Afrika yra Afrika ten žmonės yra beveik laukiniai, todėl nelabai suvokia, kas yra šie saugos kalneliai ir kur, bei kam jie yra montuojami. Gal televizijoje, o gal kokiuose seminaruose Ugandos valdantieji pamatė jog balti žmonės įrenginėja tokius kalnelius savo gyvenamuose rajonuose ir šalutinuose keliuose, todėl nutarė praplėsti šių kalnelių naudojimą ir gausiai prikrovė jų pagrindiniuose savo valstybės keliuose. Juk visi turi matyti, kad jie irgi yra civilizuoti.

  Būčiau neprisiminės šios laidos epizodo, jei prieš porą dienų, naktį nebūčiau įvažiavęs iš Lenkijos į Lietuvą. Būtent tada aš skausmingai pajaučiau (būtent PAJAUČIAU, nes pamatyti buvo sudėtinga) tokius pačius Ugandietiškus asfaltinės inžinierijos stebuklus sumaniai užmaskuotus valstybinės reikšmės kelyje ties įvažavimu į Lazdijus. Kalnai supilti pagal geriausias Afrikos keliatiesių tradicijas prieš staigų POSŪKĮ, todėl jei tavo greitis nors kiek didenis nei 10 km. per valandą, tu rizikuoji nuskristi tiesiai į kelio griovį. Normalūs žmonės apie posūkį perspėja ženklais, o Lietuvos kelininkai tramplynais. SAFETY FIRST.

   Iš esmės tai gerai, kad išlepintus Europos vairuotojus, šis Ugandos lygio inžinierijos stebuklas pasitinka tik įvažiavūs į Lietuvą. Juk asfalto kalnai ties Lazdijais iškarto nuteikia teisingai ir žmonėms išsklaido rožines iliuzijas jog jie vis dar Europoje. Ties Lazdijais vairuotojai iškarto suvokia, kad šioje šalyje reikia būti įpatingai atsargiam, nes niekada nežinai kokiam iniciatyviam durniui šaus išganinga mintis supilti kalną ar iškasti duobę valstybinės reikšmės kelyje. Šį suvokimą užtvirtina kitas perspėjimas tame pačiame kelyje link Vilniaus. Jei vairuotojas pagalvoja, kad ties Lazdijais buvo tiesiog kažkokia anomalija, tuomet tame pačiame kelyje jį pasitinka Seirijai. Šio kaimo iniciatyvūs priedurniai įsirengė net tris tokius pačius Ugandietiškus asfalto kalnus, savo kontroliuojamoje kelio dalyje. Google maps galima pasižiūrėti kaip išvagotas asfaltas esantis už šių tramplynų. Turbūt ne vieno žioplo užsieniečio karteris arba priekinis bamperis buvo nepataisomai sugadintas. Bet ir tame yra pliusas, pasipildė Mariampolės turgus "naujais" automobiliais iš savartyno.

Top Ger laidos rengėjams būtinai reikia kuo skubiau pranešti, kad Uganda jau seniai nėra saugos kalnelių pasaulinė sostinė. Dabar šis titulas užtikrintai turi būti skirtas Lietuvai. Šie nuostabūs inžinieriniai statiniai  tikrai stebina savo gausa ir formomis visos Lietuvos keliuose. Toks jausmas, kad kiekvieno bažnytkaimio plikbajoris (seniūnas) jaučia nenumaldomą pareigą lygiuotis į Ugandos savivaldos pasiekimus ir pripilti kuo daugiau ir kuo aukštesnių asfalto kalnų valstybinės reikšmės keliuose. Juk tie bjaurūs keliautojai prašvilpia pro jo valdas siaubingu 50 km per valandą greičiu ir nepamato kokius jis darbus atliko savo valdomoje teritorijoje. Tegu bijo ir šliaužia žvalgydamiesi ar nėra kokių kitų slaptų pavojų, taip basižvalgydami kartu pamatys ir tai kur nuėjo EU paramos pinigai. Į gėlynus, fasadus ir aišku puikiuosius asfalto kalnus.

p.s. O jei rimtai, kyla pagrįstas klausimas - kas šioje valstybėje vykdo pagrindinių kelių naudojimo, ženklinimo ir saugos klausimus? Gal reikia pagaliau baigti šią iniciatyvių kvailių klounadą?

čia būtent ta laida apie Lietuvą, oi atsiprašau apie Afrikos Ugandą:

https://www.youtube.com/watch?v=k6JHEEsrADM


2016 m. spalio 27 d., ketvirtadienis

2016 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Nuosekliai naikinamos, mūsų senosios tautos, atodūsiai...


  Šiame video mūsų senosios tautos atodūsiai. Tautos kurią nuosekliai ir negailestingai naikina Vengrijos žydų aferisto Sorošo gausiai priperėti liberalai ir globalistai.

   Greitai mūsų laisvės Kristuje  nebeliks, nes ją pavogs tarp mūsų slapta įsiskverbę apipjaustytieji (kuriems apaštalas Paulius linkėjo visiškai nusipjauti). Daužysime galvas į grindinį po penkis kartus į dieną mečetėse, šuniškai tarnaudami vis labiau pasaulyje įsigalinčiai žydų mafijai.


2016 m. spalio 8 d., šeštadienis

Sėkmės

Sėkmės visiems
Kuriems patiko
Taip pat sėkmės
Ir kam netiko

Kaip bus taip bus
Aš jus palieku
Tikiuosi, kad
Skoloj nelieku

Ir gal kada vėl man reikes
Kokias naujas temas paliest
O gal ir ne, KaP Y TaP Y
Kas žino, kas bus ateityy:)

Demokratiniai įstatymai




Įstatymai tai tinklas,

Silpnas juose įstringa,

Stiprus juos suplėšo,

Gudrus juos apeina,

Išmintingas neliečia,

O kvailys - bando išpainioti.


Bet štai klausimas:


O kas tas voras,

Kuris nuolat pina tinklą

Ir jo pagautėmis maitinasi?

Tai tikrai nėra tas kurį tu matai

Ir kurį renki.

Nedaryk

Neimk jei duoda
Nesijuok jei juokina
Neverk jei graudina
Nedaryk nieko,
Ką tave skatina aplinka.

Ir jei tu taip elgsiesi
Labai greitai tapsi
Turtingas, laimingas
Ir valdantis

O jei elgsiesi priešingai
Amžinai liksi biednas ir kvailas
SAMDINYS....

O kas jiems?


Šunims perlai, kiaulėms duona?
Oi susimaišiau, atvirkščiai:
Kiaulėms perlai šunims duona.
Ne kažkas ne taip?
Perlai ir duona,
Ne šunims ir ne kiaulėms.
O kas tiems gyvunėliaums?
Valstybės tarnyba ir samdinio dalia.

Kam moki mokesčius kvaily?




Ar tu žinai kiek tu sumoki kompradorams?
Kur eina iš tavęs pavogti pinigai?
Kodėl už algą negali gyvent?
O tavo balsas bambalį kainuoja...

Nes ta šalis kurioj tu gyveni,
Priklauso, bet ne tau durneli,
Tu gyvulys čionai,
Nors gal esi seimūnas ar premjeras...

Ne tavo čia sprendimai ir valdžia,
Esi tik sukamas sraigtelis.
Kuriuo manipuliuoja tas kažkas,
Kuriam priklauso šitos žemės...

Ar tau ne gėda bočius prisimint,
Kramsnojant jovalą iš lovio?
Juk jie valdydavo visus,
O tau net tavo mintys nepriklauso...

Utarėt

Man nevalna taip kalbėt
Bet kalbėsiu
Zlastis ima negaliu
Tuoj žagsėsiu
Kirvis kotui nepora
Nematuosiu
Galvą išsitrink geny
Pabandysiu
Mačys tai ar ne
Aš nespręsiu
Po velėna pakasti
Nenudusiu
Slovnos buva utarės
NEBELIKO.

Naujas senas


Jau tuoj tuoj turėsim,
Gimsta naujas,
Kiek džiaugsmo ir ateities planų.

Bet štai iš tarpukojo pasirodo žila galva
Rinkimų apygardos
Pagimdo naują seną seimą.

Tu esi tai

Girdėjai posakį:
Tu esi tai, ką valgai.
Kvailas posakis.

Tu esi ne tai ką valgai.

Tu esi tai:
Su kuo valgai,
Kada valgai,
Iš ko valgai,
Ir kiek valgai.

Žmonės

Stovi malūnas sugriuvęs
Žmonės visi vakaruos,
Liko tik vagys ir sukčiai
Laukia ką žmonės jiems duos

Nors nėra čia žmonių
Nors jie toli
Bet per PayPalą jie nuolatos
Duos jums išmaldos

Likę, jie bando svajones
Per melagystes pasiekt
Ir ant svetimo by... (pypt)
Spėriai į rojų nulėkt

Nors nėra čia žmonių
Nors jie toli
Bet per PayPalą jie nuolatos
Duos jums išmaldos

Iš vakarų bando kviestis
Straipsniais smardina erdves
„Gryžkit į tėviškę brangią
Ėsti jau norime mes“

Nors nėra čia žmonių
Nors jie toli
Bet per PayPalą jie nuolatos
Duos jums išmaldos

Žinot jūs ką – nusišaukit
Niekas gerovės nemes
Išmaldos dosniai atsiūsim
Broliais juk esame mes

Nors nėra čia žmonių
Nors jie toli
Bet per PayPalą jie nuolatos
Duos jums išmaldos ...

Akimirka

Dūmais smirdantys pabūklai 
Nusitaikė į tave 
Nežinai kada jie šaudys 
Bet jauti jog jie šalia 

Viskas gali labai greitai 
Kardinaliai pasikeist 
Nežinai kada nukrisi 
Kur šienelio pasitiest?

Svarbu

Neturiu ką pasakyti 
Bet kalbu by tik kalbėt 
Kad tik aplinka neverstu 
Apie nieką patylėt...

Banda

Mekenk nemekenęs 
Esi tik statistinis vienetas 
Padaugintas iš nulio 
Niekam tu neįdomus 
Niekas tau neatsiskaito 
Banda, tai tavo vardas 

O yra tie kam banda priklauso 
Bet tu ne iš jų rato 
Tavo mama buvo ne tos giminės 
Daugų daugiausia ko gali tikėtis 
Tai tapti sarginiu šunimi 
Bandai prižiūrėti 
Tada tau duos būdą 
Lenciūgą ir dubenį 
Bet greičiausiai tu taip ir būsi 
Visą gyvenimą kerpamas 
Melžiamas, o pabaigoje 
Tave paskers kokioje nors gydykloje 
Ir tu už tai dar dėkodamas mokėsi pinigus ...

Gerontoliginis marazmas


Paimk geltoną atsiraitęs 

Žalios nečiulpęs nusikask 

Raudonu godžiai atsikrenkštęs 

Sumaišęs tai į snukį mesk 

Pakrapyk dangišką žydrynę 

Po klonius basas pašlepsėk 

Ir ežeran, o dyvų, dyvai 

Geltonus vidurius išliek. 


Milijonas dingo, liko nuliai 

Kuriais pripildyti centrai 

Po maksimas, rimi ir lidlus 

Jie ritinėjasi linksmai 


Gerontologinis marazmas 

Šioj onkologinėj ligoj 

Pribaigs šią vietą labai greitai 

Ji niekam nebebus skoloj...

Paslaptis

Mintis rimuota turi galią 
Kvailys to niekad nesupras 
O rimas be minties tai chlamas 
Jį į šiukšle dėžę išmes

Už Lietuvą kurioje NORISI ...

Kaip norisi sušert Masiulį liūtams 
Šimašių ir jo Gentvilą sutuokt 
Nudirti kailį seniui ir anūkui 
Ir bolševikų partiją nudobt... 

Kaip norisi išspardyt biurokratus 
Sukišt į subinę jų sukurtas tvarkas 
Ir pinigus kuriuos pastoviai mokam 
Su procentais iš jų išreikalaut... 

Kaip norisi, kad skolą užaugintą 
Kuri per mokesčius jau baigia mus užsmaugt 
Įstatymu tvarkingai paskaičiuota 
Patiems augintojams per antstolius užkraut... 

Kaip norisi sudegint visus bankus 
Ir popieriukais – eurais rūsį išklijuot 
Gražinti LITĄ, bet ne popierinį 
O auksą ir sidabrą prištampuot... 

Kaip norisi žinot jog esam broliai 
O ne kažkokia avinų banda 
Ir, kad padėti galim broliui noriai 
O dėl to ką gausime tada.

Tautinė auto

Kiba kliba kiba ne 

Atsilupusi oda 

Ant panelės ir ant durų 

Ant sėdynių ir ant lubu 

Darda rieda dranduletas 

Dūmais dūsindamas svietą 

Vokietys joje bezdėjo 

Kai savais keliais riedėjo 

Kai užpjovė autochlamą 

Į šiukšlyną nuvairavo 

O šiukšlynas tuoj pas mus 

Į nabagų turgelius 

Ir iš ten džiugia dūšia 

Ubagėlių nupirkta 

Vėl atgyja numyluota 

Parūdyjusi svaja.

Jau tuoj tuoj




Kur būkumėlis nieko nenutuokia 
Glamūrinių vinta-žynių gauja 
Pakėlę kojas logosais nučiurškia 
Fantasmagoriškai nukaršus šunauja 
Gerantologinių patricijų žudynės 
Paruošus ilotų - plebėjų dauguma 
Dėl nežinojimo furunkulais nusėta 
Jau nekantrauja tapt nauja valdžia ... 

Giriau geriau ne šitą seną chlamą 
O girgždantį naujaraštį iš to 
Ir jau pragėriau tavo tėvo namą 
Ar nostalgijos nejauti dėl to? 

Formaldegidas palaikų konservams 
Ir sexexpertai - liberalumoj 
Naganas internacionalui 
O mes? O jūs ir vėl po to ...

Kiaulės ausys

Stovėjo prie sienos banginis, 
Rupšnodamas kiaulės ausis, 
Bekojai akli banderlogai, 
Stebėjo banginio akis. 

Mieguistas džiūsna lašiniuotis, 
Olimpinių startų viltis, 
Nemėgo banginio prie sienos, 
Žinojo juodas jo mintis. 

O kiaulė, kurios buvo ausys, 
Pabėgusi džiūsnos žmona, 
Mylėjo banginį prie sienos, 
Nors buvo visų stebima. 

Nepyk, kad toliau nebedėstau, 
Tokia štai trumputė mintis, 
Jei nuoširdžiai ją apmąstysi, 
Matysi vėl kiaulės ausis. 

Banginis, akli banderlogai, 
Mieguista D. L. O. S. 'o viltis, 
Jo kiaulė-žmona ir jos ausys, 
Sapne vėl tave aplankys...

Nevalna

Kai tik bandai ramiai kur nors nukristi, 
Išrausti nosim neraustas žemes, 
Tuoj atsiranda tuntai geradėjų, 
Kurie pakels ir vėl stovėt privers. 

Kai šnapso čierkos dugną tyrinėji, 
Bandydamas kas pamesta surast, 
Tuoj moralistai, taikinį suradę, 
Atsakomybės paskaitą praves. 

Kai cigariuko galą prisidegęs, 
Iš nosies dūmų kamuolius verti, 
Tuoj nuo pakelio - vidurių reklamos, 
Jų propagandos porciją primes. 

Ak geradėjai, kiek jų jau privisę, 
Kaip pakirkšnutės dauginasi jie. 
To nedaryk! Nedrysk! Tai tau NEVALNA! 
Koks jūsų reikalas? Nerūšinkit manęs!

2016 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

ateityy




Mes niekas pastoviai vaizduojantys viską
Mes dulkės skrajojančios oro gusyy

Mums ankšta šitoj begalybėj gyventi
Todėl užsidarom mes proto rusyy

Mes lipdom chaosą vaizduodami tvarką
Mes drausminam kūnus aistros pargriauti

Mums reikia, vis maža, mes ateičiai kaupiam

Neraukdami kas gi ten bus ateityy...

2016 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis

kad žinotų skirtumą



Kai Rehabeamo karalystė buvo įtvirtinta ir Rehabeamas tapo galingas, jis nusigręžė nuo VIEŠPATIES mokymo, su juo ir visas Izraelis. Atsitiko, kad penktaisiais karaliaus Rehabeamo metais Egipto karalius Šišakas surengė žygį prieš Jeruzalę, nes jie buvo nusižengę VIEŠPAČIUI. Jis atžygiavo su tūkstančiu dviem šimtais kovos vežimų ir šešiasdešimčia tūkstančių raitelių. Nesuskaičiuojama kariuomenė atžygiavo su juo iš Egipto – libiai, sukitai ir etiopai. Šišakas paėmė įtvirtintus Judo miestus ir atėjo iki pat Jeruzalės. Tada pas Rehabeamą ir Judo didžiūnus, susirinkusius į Jeruzalę dėl Šišako, atėjo pranašas Šemajas ir tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Jūs palikote mane, aš palieku jus Šišakui'“.Tada Izraelio didžiūnai ir karalius nusižemino ir sakė: „VIEŠPATS yra teisus“. Kai VIEŠPATS pamatė, kad jie nusižemino, VIEŠPATIES žodis atėjo Šemajui, tardamas: „Kadangi jie nusižemino, jų nesunaikinsiu, bet suteiksiu jiems šiokią tokią išeitį, ir mano pyktis nebus išlietas ant Jeruzalės per Šišaką. Bet jie bus jo tarnais, kad žinotų skirtumą, ką reiškia tarnauti man ir ką reiškia tarnauti žemės karalystėms“.

 Taigi Egipto karalius Šišakas užpuolė Jeruzalę ir pagrobė Namų turtus bei karaliaus rūmų turtus. Viską išgabeno. Jis pagrobė ir auksinius skydus, kuriuos buvo padaręs Saliamonas. Užtat vietoj jų karalius Rehabeamas padarė skydus iš vario ir patikėjo juos sargybos pareigūnams, saugantiems įėjimą į karaliaus rūmus. Kada tik karalius eidavo į VIEŠPATIES Namus, sargybiniai, jais nešini, eidavo kartu ir paskui sugrąžindavo į sargybos būstą.

2016 m. rugpjūčio 16 d., antradienis

хотелки





Мы хотим, не хотим расставаться,
Не от нас теперь это зависит,
Нас несёт в бесконечность течение,
Растирая хотелки смешные.

Мы живём близоруко взирая,
На бескрайние степи творения,
И по глупости искренне верим,
Что от нас здесь хоть что то зависит.

2016 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Mozės giesmė (priminimas Mozės mokiniams)



Fariziejai išplūdo Jėzaus išgydytą aklą gimusį žmogų: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai."

Štai Mozės mokymas:


 „Klausykite, dangūs! Aš kalbėsiu, žemė teišgirsta mano žodžius.
 Mano pamokymai kris kaip lietus, mano žodžiai kaip rasa, kaip lietaus srovės ant žolės ir kaip lašai ant želmenų.
 Aš skelbsiu Viešpaties vardą; atiduokite mūsų Dievui garbę!
 Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.
Jie sugedo ir nėra Jo vaikai dėl savo išsigimimo, nedora ir iškrypusi karta.
Argi taip atsilygini Viešpačiui, kvaila ir neišmintinga tauta?

Argi ne Jis tavo tėvas, kuris tave įsūnijo?

Argi ne Jis padarė ir įtvirtino tave?
Atsimink senąsias dienas, apsvarstyk praeitų kartų laikus; klausk savo tėvo, jis tau pasakys, savo senelių – jie tau papasakos.
Aukščiausiasis skyrė tautoms kraštus, dalino žmonių vaikams žemes ir nustatė tautoms sienas pagal Izraelio vaikų skaičių.
Viešpaties nuosavybė yra Jo tauta, Jokūbas – Jo paveldėjimo dalis.
Jis ją rado negyvenamų dykumų platybėje; globojo ir rūpinosi ja, saugojo kaip savo akį.
Kaip erelis moko skristi savo jauniklius, pats sklando virš lizdo ištiesęs savo sparnus ir neša juos ant savo sparnų

taip Viešpats vienas ją vedė; nebuvo su Juo jokio kito dievo.
Jis vedė ją žemės aukštumomis, maitino laukų vaisiais, davė medaus iš akmens ir aliejaus iš kietos uolos,
sviesto iš karvių, pieno iš avių, taukų iš ėriukų, Bašano avinų ir ožkų; gerų kviečių ir vyno iš vynuogių kraujo.
Nutukęs, suriebėjęs, sustorėjęs Ješurūnas paliko Dievą, savo Kūrėją, ir paniekino išgelbėjimo Uolą.
Svetimais dievais ir bjaurystėmis jie sukėlė Viešpaties rūstybę.
Jie aukojo demonams, ne Dievui, naujiems dievams, kurių jie nepažino, kurie ką tik pasirodė, kurių nebijojo jų tėvai.
Uolą, kuri tave pagimdė, tu paniekinai ir užmiršai Dievą, savo Kūrėją.
Viešpats tai matė ir bjaurėjosi jais, nes Jį supykdė Jo sūnūs ir dukterys.
Jis tarė: ‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą ir žiūrėsiu, koks bus jų galas. Tai yra sugedusi karta, neištikimi vaikai.
Jie sukėlė mano pavydą tuo, kas nėra dievai, supykdė mane savo tuštybėmis;

 Aš sukelsiu jų pavydą tuo, kas nėra tauta, supykdysiu neišmanančia tauta.
 Mano rūstybės ugnis užsidegė. Ji degins iki pragaro gelmių; ris žemę, jos vaisius ir kalnų pamatus.
Aš krausiu ant jų nelaimes ir šaudysiu į juos savo strėlėmis.
Jie bus varginami bado ir naikinami drugio bei baisiausio maro.

Siųsiu jiems plėšrius žvėris ir nuodingas gyvates.
Lauke juos naikins kardas, o viduje – siaubas, negailėdamas jaunų, senų nė kūdikių.
Aš būčiau sunaikinęs juos visiškai, net prisiminimą apie juos išdildęs iš žmonių atminties,
bet nedariau to, kad kartais jų priešai nesugalvotų sakyti, jog jie sunaikino juos, o ne Viešpats.
Tai neišmintingi žmonės, neturintys supratimo.
O, kad jie būtų išmintingi ir suprastų tai, ir numatytų, koks bus jų galas.
Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs?
Mūsų Uola nėra tokia, kaip jų uola, patys mūsų priešai tai liudija.
Tikrai jų vynmedis yra iš Sodomos ir Gomoros laukų. Jų vynuogės yra nuodingos ir vynuogių kekės karčios.
Jų vynas yra slibinų ir angių nuodai.
Visa tai laikoma mano užantspauduotame sandėlyje.
Mano atlyginimas ir kerštas, kai jų kojos paslys. Jų pražūties diena arti, greitai juos ištiks tai, kas jiems skirta’.
Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų, kai jų jėgos bus išsekusios.
Jis sakys: ‘Kur jų dievai, uola, kuria jie pasitikėjo?
Kur tie, kurie valgė jų aukų taukus ir gėrė jų aukų vyną? Tegul jie pakyla ir padeda jums.
Supraskite, kad Aš esu vienas ir šalia manęs nėra kito dievo. Aš užmušu ir atgaivinu, sužeidžiu ir gydau; ir niekas neišgelbės iš mano rankos.
Aš, pakėlęs ranką į dangų, sakau – Aš esu gyvas per amžius.
Aš išgaląsiu savo žibantį kardą ir teisiu. Atkeršysiu savo priešams ir atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.
Mano strėlės pasigers nuo kraujo, o mano kardas ris mėsą, kraują užmuštųjų ir belaisvių, priešo vadų galvas’.
Džiaukitės, tautos, kartu su Jo tauta, nes Jis atkeršys už savo tarnų kraują, kerštu atlygins priešams ir pasigailės savo žemės ir savo žmonių“.




Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas.

Mozės mokymą Dievas užbaigė šiais žodžiais: 
   "Kadangi judu nusikaltote man prie Meribos vandenų Cino dykumoje, Kadeše, ir neparodėte mano šventumo tarp izraelitų, tu matysi žemę, kurią duodu izraelitams, bet neįeisi į ją“ 

TAI GALIOJA IR MOZĖS MOKINIAMS KURIE NEKLAUSO MOZĖS IR ATMETA MESIJO - JĖZAUS KRISTAUS MOKYMĄ.

P.S. 
Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą – mylima.

2016 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus

Neapmaudauk dėl nedorėlių,
nepavydėk tiems, kurie daro pikta.
Juk jie veikiai išnyks kaip žolė
ir nuvys kaip vešlūs augalai.
Pasitikėk VIEŠPAČIU ir daryk gera, –
gyvensi krašte ir būsi saugus.
Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU,
ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis.
Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią,
pasitikėk juo, ir jis padės.
Tavo dorumą jis nušvies kaip dienos šviesą,
o tavo teisingumą padarys
kaip vidudienį.
Būk kantrus ir lauk VIEŠPATIES,
neapmaudauk dėl to, kuriam viskas sekasi, –
dėl žmogaus, rezgančio savo piktus kėslus.
Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio –
neapmaudauk, – tai tik į pikta veda.
Juk nedorėliai bus pakirsti,
bet tie, kurie laukia VIEŠPATIES, –
paveldės žemę.
Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus –
žvalgysies po vietą, kur jis buvo,
jis bus dingęs.
Bet kuklieji paveldės žemę,
gėrėsis gausia gerove.
Nedorėlis spendžia pinkles teisiajam
ir griežia ant jo dantimis.
Bet Viešpats iš jo juokiasi, nes mato jo būsimą dieną.
Nedorėliai traukia iš makščių kalavijus
ir įtempia lankus,
kad parblokštų varguolį ir beturtį,
ir nužudytų dorai gyvenančius.
Bet jų kalavijai smigs jiems patiems į širdį,
jų lankai bus sutrupinti.
Tas truputis, kurį turi teisusis,
vertingesnis už daugelio nedorėlių turtą.
Juk bus sutrupinti nedorėlių ginklai,
o teisiuosius VIEŠPATS palaikys.
VIEŠPATS rūpinasi tais, kurie jo klauso,
ir paveldas amžinai jiems priklausys.
Nelaimės metu jie nebus apvilti
ir bado dienomis jie valgys iki soties.
Bet nedorėliai žus –
VIEŠPATIES priešai dings lyg pievų žolė,
išsisklaidys tartum dūmai.
Nedorėlis skolinasi ir negrąžina,
bet geras žmogus yra dosnus ir nesiliauja davęs.
Juk tie, kuriuos VIEŠPATS laimina,
paveldės žemę,
o tie, kuriuos jis keikia, bus išvaryti.
VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius ir saugo tą,
kurio keliu džiaugiasi.
Nors ir sukluptų, jis neliks gulėti,
nes VIEŠPATS padės jam atsikelti.
Buvau jaunas, ilgai gyvenau,
bet nemačiau nei Dievo
palikto teisiojo,
nei jo vaikų, prašančių duonos.
Teisusis visad dosniai kitiems duoda ir skolina,
jo vaikai tikra palaima.
Venk pikta ir daryk gera,
kad gyventum amžinai,
nes VIEŠPATS myli, kas teisinga,
ir neapleidžia savo ištikimųjų.
Jis saugo juos amžinai,
bet nedorėlių palikuonys bus išvaryti.
Teisieji paveldės kraštą,
jame gyvens amžinai.
Išmintis ateina iš teisiojo lūpų,
jo liežuvis sako, kas teisinga.
Savo Dievo Mokymą jis laiko širdyje,
jo žingsniai nuo Mokymo nenuklysta.
Nedorėlis teisiojo tyko,
mėgina jį nužudyti.
VIEŠPATS jo nepaliks priešo rankoje,
neleis būti pasmerktam teisme.
Pasitikėk VIEŠPAČIU ir laikykis jo kelio,
jis pagerbs tave, duodamas paveldėti žemę, –
tu matysi išvaromus nedorėlius.
 Mačiau nedorėlį – valdingą, –
iškilusį virš visų lyg kedrą Libano.
Vėl ėjau pro šalį,
ir, tikėk manimi, ten jo nebebuvo.
Nors ir ieškojau, bet neberadau.
Brangink nuoširdų žmogų, įsižiūrėk į dorą,
nes taikus žmogus turi ateitį.
Bet nusidėjėliai bus visiškai sunaikinti,
nedorėlių palikuonys bus išnaikinti.
Teisiųjų išgelbėjimas eina iš VIEŠPATIES, –
jis yra jų tvirtovė sunkumams užėjus.
VIEŠPATS jiems padeda ir iš bėdos
juos ištraukia, –
išgelbsti juos nuo nedorėlių ir išvaduoja,
nes jie ieško jame užuovėjos.

2016 m. liepos 4 d., pirmadienis

Teologija - Dievo tyrinėjimas. Ar Dievas tapo laboratorine žiurke, kad Jį tyrinėtum?





„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.“

Dievo Sūnus Jėzus Kristus ir Jo mokymas buvo atmestas puikiai apmokytų Izraelio teologų.

Prisiminkim, kaip paveikia formalizuotas mokymas ir žmogiška išmintis pašauktus ir tikėjimui turinčius paklusti žmones:

Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų partijos. Degdami pavydu.... (Apd 5,17)

Matome, kad vyriausias Izraelio kunigas ir jo artimiausia aplinka buvo sadukiejai, o ką sako Raštas apie sadukiejus:

.....sadukiejai sako, kad nėra nei prisikėlimo, nei angelų, nei dvasios..... (Apd 23,8)

Tai yra vyriausieji Izraelio Kunigai buvo netikintys žmonės. Jie buvo pasaulietine išmintimi ir priesakais sekantys žmonės, ieškantys ne tai kas Dievo, bet tai kas žmonių, nors formaliai žmonių akyse jie tarnavo Dievui.

Taip pat atsiminkime, kaip Dievo žmonių biologiniai vaikai elgiasi, kai juos tarnystei paskiria vien dėl to, kad jų tėvas buvo išrinktas Dievo:

Helis labai paseno. Jis girdėjo, ką jo sūnūs darė Izraeliui, kaip jie suguldavo su moterimis, kurios susirinkdavo prie Susitikimo palapinės. Tėvas klausė: 'Kodėl taip darote? Aš girdžiu apie jūsų piktus darbus iš žmonių. Negerus dalykus aš girdžiu apie jus, mano sūnūs. Jūs vedate Viešpaties tautą į nusikaltimą. Jei žmogus nusikalsta žmogui, jį teis teisėjas, bet jei žmogus nusideda Viešpačiui, kas jį užtars?' Jie neklausė savo tėvo, todėl Viešpats nusprendė juos nužudyti. (1 Sam 2,22-25)

Kai Samuelis paseno, paskyrė teisėjais Izraelyje savo sūnus. Jo pirmagimis sūnus buvo Joelis, o antrasis - Abijas. Jie buvo teisėjai Bersabėjoje. Tačiau jo sūnūs nevaikščiojo jo keliais, bet pasidavė godumui, imdavo kyšius ir iškreipdavo teisingumą. (1. Sam 8,1-3)

Pokalbyje su vienu senu kataliku kunigu teko išgirsti posakį „argi įmanoma atlikti tai ką sako Kristus, tai tik metaforos, kurias išaiškina teologija ir bažnyčios mokymas“. Lygiai taip pat Raštą suvokia ir kitų bažnyčių teologiniai apologetai. Jie kritikuoja katalikus, o patys daro lygiai tą patį, nes suklumpa už suklupimo akmens, nes laisvę Kristuje jie suvokia kaip laisvę savo kūnui, pamiršdami apaštalo Pauliaus perspėjimą:

Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems.. (Gal 5,13)

Jei tenka susidurti su naujųjų bažnyčių mokymu, pastebėkite, ko jie dažniausiai moko bažnyčios sarangoje ir tarpusavio santykiuose, atsakymas aiškus – išvadų ir apibendrinimų iš Pauliaus laiškuose nurodytų kompromisinių Pauliaus tarnystės formų. Tuo tarpu, lygiaverčio mokytojo Jokūbo laišką pamini lyg tarp kitko, jau nekalbant apie Kristaus kalno pamokslą arba Jo įsakymą atleisti atgailaujančiam broliui per diena iki septyniasdešimt septynių kartų. Daugelis mokytojų pamiršta (o gal nesuvokia), kad visi tie Šv.Rašte išdėstyti vaizdiniai ir pamokymai sudaro vieną bendrą Kristaus kūno suvokimą, kompromisų pilname realiame Kristaus sekėjo gyvenime.

Kažkada, krikščionybės aušroje, jau pradėtoje formalizuoti bažnyčioje, negalėdami pereiti per šį (tikėjimo ar darbų viršenybės) prieštaravimą, išsiskyrė rytų (Bizantija) ir vakarų (Roma) krikščionių katalikų keliai. Pagrindinis skirtumas tarp jų tapo Šv.Rašto mokymų išdėstymas, t.y. Rytų katalikų bažnyčioje Naujajame Testamente, po apaštalų darbų knygos, iškarto eina Jokūbo mokymas nukreiptas į tikro tikėjimo atspaudą realiame gyvenime, t.y. tikėjimo vaisių - darbus. Vakarų katalikų bažnyčioje Naujajame Testamente, po apaštalų darbų knygos, iškarto eina Pauliaus laiškas Romiečiams, akcentuojantis tikėjimo pirmenybę nekreipiant dėmesio į darbus.

Mano galva, šiuo atveju Dievas aiškiai parodė savo palankumą vakarų katalikų bažnyčiai, išsklaidydamas ir padalindamas rytų katalikų bažnyčią, nes ir tikėjimo esmė (Jon 1,1-3) mus moko, kad pradžioje buvo Žodis ir tik per Žodį atsirado viskas. Taip pat pasaulio sukūrimo tvarka išdėstyta aiškiai „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.“ (Pr 1,1) t.y. pradžioje Dievas sutvėrė dvasinį pasaulį – dangų ir tik po to materija – žemę.

Dėl mokytų krikščionių ir to kokie darbo vaisiai buvo po to kai Paulius ignoravo Kristaus perspėjimą (Mt 28,8-10) nesivadinti mokytojais o būti broliais, mes matome Naujajame Testamente:

Naktį Viešpats regėjime prabilo Pauliui: 'Nebijok! Kalbėk ir netylėk! Aš esu su tavimi ir niekas nesikėsins tau kenkti, nes šiame mieste daugel žmonių - manieji'. Ir jis ten pasiliko metus ir šešis mėnesius, mokydamas juos Dievo žodžio. ....

Pauliui būnant Korinte, jis ne vien paskelbė Evangeliją ir leido Šv.Dvasiai veikti, bet pats asmeniškai mokė juos metus ir šešis mėnesius. Šio mokymo vaisius labiau negu aiškiai matomas iš vėliau jo rašytu dviejų laiškų Korintiečiams, kuriuose jis pašiurpęs dėl daromų nuodėmių, bando taisyti padėtį, dar labiau visą suveldamas ir formalizuodamas santykius savo ankstesnės fariziejų ir rašto žinovų patirties įtakoje. (Apd 18,9-11)

Visa tai atsitinka todėl, kad „Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai - ne jūsų keliai, - sako Viešpats.“(Iz 55,8)

Mes turime visada prisiminti, kad "Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių."

Teologijos diplomas ir mokslinis laipsnis nenurodo į žmogaus artumą Dievui. Todėl neverta pasitikėti žmogumi vien dėl to, kad jis yra pripažintas teologas. Dar daugiau, Biblija moko, kad būtent mokslas iškreipia tikro tikėjimo esmę: „Kaip jūs galite sakyti: 'Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus'? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį.“ (Jer 8,8)

Kristus yra virš mūsų supratimo, todėl esant reikalui Jis gali prabilti ir per asilą (Sk 22,30). Jei norite sekti Kristumi, kreipkitės maldoje tiesiai į Jį, nes tik Jis gali duoti tikrą atsakymą, Jis yra Gyvas Dievas ir jam nereikia jokių tarpininkų tam, kad bendrauti su savo mokiniais.

VIEŠPATS yra mano šviesa ir išgelbėjimas

VIEŠPATS yra mano šviesa ir išgelbėjimas,
ko turėčiau bijotis?
VIEŠPATS yra mano gyvenimo tvirtovė,
prieš ką turėčiau drebėti?
Kai nedori žmonės užpuola mane,
norėdami mane suėsti –
jie, mano užpuolikai ir priešai,
klumpa ir žūva.
Nors kariuomenė apgultų mane,
mano širdis nebijotų;
nors karas man būtų paskelbtas,
net tada pasitikėčiau.

Vieno teprašau iš VIEŠPATIES,
tik vieno tenoriu –
gyventi VIEŠPATIES Namuose
per visas savo gyvenimo dienas,
gėrėtis VIEŠPATIES žavumu
ir lankyti jojo Šventyklą.
Juk vargo dieną jis paslėps mane savo pastogėje,
suteiks man globą savo palapinėje,
užkels mane aukštai ant uolos.
Nūn keliu galvą prieš visus mane supančius priešus
ir atnašauju aukas jo palapinėje
su džiaugsmo šauksmais,
giedu giesmę, šlovindamas VIEŠPATĮ.

Išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, kai šaukiuosi,
būk man maloningas ir išklausyk mane!
„Eikš, – sako man širdis, – jo veido ieškok!“
Tavo veido, VIEŠPATIE, aš ieškau!
Neslėpk nuo manęs savo veido,
neatstumk supykęs savo tarno, –
tu buvai mano pagalba.
Neatmesk manęs, nepalik manęs,
Dieve, mano Gelbėtojau.
Nors mano tėvas ir motina mane paliktų,
tačiau VIEŠPATS mane priims.

Mokyk, VIEŠPATIE, mane savo kelio,
dėl mano budrių priešų vesk mane lygiu taku.
Neatiduok manęs priešininkų sauvalei,
nes melagingi liudytojai sukilo prieš mane
ir smurtu alsuoja.
Tikiu, kad patirsiu VIEŠPATIES gerumą
gyvųjų šalyje.
Pasitikėk VIEŠPAČIU ir būk stiprus!
Turėk drąsos ir pasitikėk VIEŠPAČIU!

2016 m. liepos 2 d., šeštadienis

Tu turi pasirinkti.

Tu turi pasirinkti.

   Arba tu eini su Dievu. Nors ir nematydamas, nežinodamas ir neapčiuopdamas, bet tvirtai pasitiki Juo kaip Asmenybę, tave girdinčia, matančia ir besirūpinančia tavimi.

  Arba tu esi savo gyvenimo kalvis ir visą dievo (monoteistinės filosofijos vienio) mokymą priimi kaip naudingą ir naudotiną įrankį savo siekiams pasiekti. Laikydamasis septynių Nojaus vaikų materialistinių įsakymų, kaip filosofinio religinio gyvenimo statybos pagrindo.

  Atsakyk sau atvirai, kas tau yra Dievas? Virš visko esanti substancija, kažkoks begalinis, nesuvokiamas neapčiuopiamas ir nenusakomas protas ar vis dėl to ASMUO, su Kuriuo tu gali bendrauti?

  Jei tau dievas yra sistema, mokymas ir įrankis, tuomet nedelsk ir tapk prozelitu Judaistinėje religijoje.  Kartu su Šimašiais , Guogomis ir kitais žydų ekstremistais pradėk tarnauti kokioje nors liberalioje partijoje kuriant visuotinę žmogiško protavimo sistemą (gamtosaugoj, vaikosaugoj, sveikatosaugoj ir pinigosaugoj) artinant MATERIALISTŲ KARALIAUS (MESIJO) ATĖJIMĄ ir totalų gojų pavergimą. Nedelsk ir nepavėluok tapti vergų (malkų kirtėjų ir vandens nešėjų) prievaizdu jų statomai šventyklai.

  O jei tu pasitiki Jėzaus Kristaus mokymu ir tiki, kad DIEVAS GYVAS, kad Jis tave mato, girdi ir sugeba atsakyti, tuomet nedelsk ir tapk Dievo draugu, nuo kurio Jis nieko neslepia ir už kurį aukoja Pats Save idant sujungtu ir suvienytu tave su Savimi ir išgydytu tavo sužeistą AMŽINĄ esybę.

  Nemesk perlų kiaulėms ir savo duonos šunims. Tegu tie kas skirti pražūčiai eina į pražūtį, o tu gręžkis į Gyvajį Dievą, Kuris YRA Kuris Buvo ir Kuris greitai ateis. Išmintingai kovok savo MAŽĄ KOVĄ, Kristaus būtent tau parinktoje vietoje. Te niekas apie tai ne žino, bet savo laiku labai aiškiai pajaučia.

  Ir nors jų bus kaip pajūrio smilčių, TIK LIKUTIS BUS IŠGELBĖTAS.