Šiandien radau seną eiliuotą pasaką, "Eglė, žalčių karalienė". Jame jauna Eglutė, palikusi tėvynę ir gimines, išvyksta į nežinią. Nežinia pasirodo visiškai ne baisi, dar daugiau, ji gyvena nuostabų karališką gyvenimą. Po kiek laiko nostalgija, tėvynės ilgesys, paskatina ją bent trumpam grįžti.
Jos vyras bando ją sulaikyti, bet raganos "pagalba" paleidžia vėjais visas sveiko proto pastangas.
Išeidama Eglė pasako:
Vėjas geležinis, pučia su ledais.
Į tai jo vyras atsako:
Tai iš tos tėvynės, kur pasigedai.
Žmonės ten gyvena, tamsūs ir pikti,
Pražudys jie mane, žūsi tu pati.
Jos vyras bando ją sulaikyti, bet raganos "pagalba" paleidžia vėjais visas sveiko proto pastangas.
Išeidama Eglė pasako:
Vėjas geležinis, pučia su ledais.
Į tai jo vyras atsako:
Tai iš tos tėvynės, kur pasigedai.
Žmonės ten gyvena, tamsūs ir pikti,
Pražudys jie mane, žūsi tu pati.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą