Pelė

Žmogau, ar ieškai to
Ko neįmanoma surasti?
Ar tyrinėji tai
Ko neįmanoma suprasti?
Ar pabandai susimąstyti apie tai,
Kas tavo mąstymę netilptų apskritai?

Neatsakai?

Nes nemąstai.
Nes klausimai šie netalpa tavį.
Tu plūduriuoji tyliai pasroviui,
Nes neturi sparnų pakilt.
Elgiesi kaip visi, kalbi kaip įprasta,
Rašai taip kaip išmokė,
Stebi ką kitas padarys ir tai kartoji.
Tu ne žmogus, esi tik kopija kitų,
Pilkos minios, pilka dalelė.
Ir viskas kas susiję su tavim,
Tai tik beskonė banalybė.
Ar tai ką parašei ar pasakei,
Turės išliekamąją vertę?
Ar privertei savo gyvenimę ką nors susimąstyt?
Ar apsiverkt, ar apsidžiaugt, ar po galais - įtūžt?
Ar pagalvojai, kad viskas ką darai,
Tai tiktai pastangos pritapti prie kitų?
Neišsiskirti iš minios,
Neišsišokti, nenudegt, neapsijuokt.
Ar tai gyvenimas žmogaus?
O gal greičiau pelės.

Jei būtum tu žmogus,
Tau būtų nusispjaut,
Į tai ką pagalvos kiti.
Jei būtum tu žmogus,
Tu nebijotum būti koks esi,
Jei būtum tu žmogus,
Rašytum tai kas rūpi tau,
Neatsižvelgdamas į aplinkinių norus.
Jei būtum tu žmogus, o ne pilka pelė,
Tau nereikėtų niekieno draugijos.
Ir pagaliau jei būtum tu žmogus,
Tu atsiskirtum nuo minios,
Ieškotum to,
Ko neįmanoma surast,
Ir tyrinėtum tai,
Ko neįmanoma suprast.
Ir mąstyme paklitum ten,
Kur begalybės neaprėpiama erdvė.

Susimąstyk ir atsakyk sau atvirai,
Ar tu žmogus, ar tiktai paprasta pilka pelė?