Nepamirškime, Kalėdos mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo šventė.

.

Kristus Gimė Viešpatauti,
Džiūgauk girdinti tauta !!!
Atsibusk ir atgailauki,
Nes tai Dievo dovana.

Prakartėlėje, ėdžiose,
Piemenėlių apsuptį,
Kas išoriškai garbinga,
Jis paniekino Savy.

Tarp kaimiečių ir prasčiokų,
Darbininko šeimoje,
Gimė Viešpats ir Karalius
Keisk vertybes žmonija !

Nusipurtykit tuštybę,
Ir pasaulio apžavus,
Sunaikinkite puikybę,
Ir beverčius geidulius.

Amžinybė daug brangesnė
Už pasaulio niekučius,
Juk už tai kas čia vertinga,
TEN nusiperki vargus.

Dulkė dulkėmis pavirsta,
Vien tik siela amžina,
Dievo mums nuo pradžių duota,
Dievo šlovei ji skirta.

Jėzus Gimė Viešpatauti
Džiūgauk atpirkta tauta !!!
Juk su Juo tu karaliauti
Per malonę surinkta.

Būtent tokias "purvinas", gyvulių nuseilėtas, "antisanitarines" ėdžias pasirinko mūsų Dievas kaip pirmuosius savo miego patalus. Keiskite mąstymą broliai.

Su meilę
Esavičius

Pelė

Žmogau, ar ieškai to
Ko neįmanoma surasti?
Ar tyrinėji tai
Ko neįmanoma suprasti?
Ar pabandai susimąstyti apie tai,
Kas tavo mąstymę netilptų apskritai?

Neatsakai?

Nes nemąstai.
Nes klausimai šie netalpa tavį.
Tu plūduriuoji tyliai pasroviui,
Nes neturi sparnų pakilt.
Elgiesi kaip visi, kalbi kaip įprasta,
Rašai taip kaip išmokė,
Stebi ką kitas padarys ir tai kartoji.
Tu ne žmogus, esi tik kopija kitų,
Pilkos minios, pilka dalelė.
Ir viskas kas susiję su tavim,
Tai tik beskonė banalybė.
Ar tai ką parašei ar pasakei,
Turės išliekamąją vertę?
Ar privertei savo gyvenimę ką nors susimąstyt?
Ar apsiverkt, ar apsidžiaugt, ar po galais - įtūžt?
Ar pagalvojai, kad viskas ką darai,
Tai tiktai pastangos pritapti prie kitų?
Neišsiskirti iš minios,
Neišsišokti, nenudegt, neapsijuokt.
Ar tai gyvenimas žmogaus?
O gal greičiau pelės.

Jei būtum tu žmogus,
Tau būtų nusispjaut,
Į tai ką pagalvos kiti.
Jei būtum tu žmogus,
Tu nebijotum būti koks esi,
Jei būtum tu žmogus,
Rašytum tai kas rūpi tau,
Neatsižvelgdamas į aplinkinių norus.
Jei būtum tu žmogus, o ne pilka pelė,
Tau nereikėtų niekieno draugijos.
Ir pagaliau jei būtum tu žmogus,
Tu atsiskirtum nuo minios,
Ieškotum to,
Ko neįmanoma surast,
Ir tyrinėtum tai,
Ko neįmanoma suprast.
Ir mąstyme paklitum ten,
Kur begalybės neaprėpiama erdvė.

Susimąstyk ir atsakyk sau atvirai,
Ar tu žmogus, ar tiktai paprasta pilka pelė?

Evrorublis arba kaip gaudomos beždžionės.

.

Indijoje yra viena labai įdomi beždžionių gaudimo technika. Imamas stiklainis, į jį pripilama riešutų (arba šiaip kokių kitokių skanėstų kurias mėgsta beždžionės), stiklainis pririšamas ir paliekamas. Beždžionės labai protingi gyvuliai, todėl greitai supranta jog tam, kad paimti skanėstus reikia ikišti ranką į stiklainį. Stiklainio anga tokia siaura, kad beždžionė sugeba ikišti ranką tik ištiesinusi delną ir suglaudusi pirštus. Kai tik ranka būna stiklainyje protinga beždžionė pasemia saują riešutų ir bando ištraukti kumštyje suspaustą saują skanėsto bet, ranka nebeišlenda. Beždžionė nervinasi, draskosi, bet padaryti nieko negali. Godulio apimta beždžionė, kurios rankoje yra grobis, net minties neturi apie tai jog galima paleisti iš rankų tai ką jau turi. Todėl medžiotojui be lieka prieiti prie jos ir užmesti maišą ant galvos.

Jau kelis metus besitesiančioje eurokomedijoje, mes stebime panašią techniką. Į euroaferą suleidusios rankas, europos šalių valdančios elitinės beždžionės, verčiau savo vedamas tautas atiduos į bedieviškais pagrindais kuriamą naujajį euro zoologijos sodą, kuriame tarnaus už narvą ir maistą, nei atleis sugniaužtą kumštį.

Laisvų valstybių biudžeto formavimo ir išlaidų kontrolė, reiškia besąlygišką kontroliuojančių beveidžių eurobiurokratų valdžią. Tai reiškia, kad tautos nebegalės pačios nustatyti savo finansinius prioritetus ir vien tik briuselio neokomisarai reguliuos ką ir kaip finansuoti. Jei manote, kad tai gera mintis, tiesiog pagalvokite, ar sutiktumėte, kad jūsų asmeninius pinigus reguliuotų jūsų rajono seniūnas? Kas karta iš seniūnijos atsiuntęs buchalterius ir tikrintojus, jis aiškintu jums kur ir kiek jūs turėtumėte leisti savo pinigų, pagal jo asmeninius įsivaizdavimus. Jei leisite pinigus ne taip kaip jis jums nustatys, jis konstatuos, kad jūs nesugebate tvarkingai reguliuoti savo šeimos biudžetą, todėl tiesiog perims jūsų finansus ir centraliuotai už jūsų pinigus pirks jums tuos daiktus kurių, jo manymu, jums reikia. Patiktų tokia perspektyva? Tu dirbi ir uždirbi, o kaip leisti tavo pinigus, spręstų seniūnijos paskirti specialistai. Dabartinis stumiamas naujas neteisėtas (nes dėl jo nebuvo jokių referendumų Europos sąjungos valstybėse) eurosusitarimas, tai kažkas panašaus, tik didesniu mąstu.

Tik kelios šalys europoje parodė, kad jas valdo ne bedvasės dresiruotos beždžionės, o krikščionys (žmonės sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą). Aiškiausiai dėl euroaferos pasisakė Didžiosios Britanijos vadovai ir tai nuteikia optimistiškai. Tai reiškia, kad senosios Europos samonė dar ne visiškai okupuota neokomisarų sapalionėmis apie federalinį naujo CCCP kūrimą. Gal vis dėl to tikrai jau atėjo laikas peržiūrėti laisvų Europos tautų, laisvos sąjungos kūrimo principus? Jie turėtų būti paremti ne totaline administracine federalistine neokomisarų diktatūra, bet bendromis krikščioniškos moralės, visuomeninio susitarimo ir individo sprendimų laisvės principais. Mūsų jėga ne kolonijos tipo disciplinos vienodume, bet bendrose krikščioniškos laisvės vertybėse.

Verta prisiminti kokį pavyzdį šioje vietoje mums duoda Europos laisvės ir gerovės pagrindas - Biblija. 2 Kronikų knygoje, mes turime labai pamokomą pasakojimą apie Judo karalių Amaziją. Šis tautos lyderis, vien tik pasitikėdamas Dievu nugalėjo daug galingesnį priešą, Edomitus. Bet nugalėjęs juos, Amazijas į Judą atsivilko Edomitų stabus, kuriems aukojo ir kuriuos garbino. Dievas užsirūstinos ant Amazijos, Jis siuntė pranašą, kuris sakė: 'Kodėl tu ieškai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo tautos iš tavo rankų? Į tai išdidumo pilnas Karalius atsakė: 'Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Nutilk, kad nenužudyčiau tavęs'. Pranašas nutilo, pasakęs: 'Žinau, kad Dievas nusprendė pražudyti tave, nes tu taip pasielgei ir neklausei mano patarimo'. Po kiek laiko ir karalius ir jo tauta buvo nugalėta, Šventykla apiplėšta, o Jeruzalės sienos nugriautos. Amazijas papuolė į priešų nelaisvę.

    Kažkas panašaus dabar vyksta Europoje. Europa priešpriešoje su Tarybų Sąjunga laimėjo vien dėl to, kad niekada neatsisakė savo krikščioniškų vertybių, tuo tarpu CCCP pasitikėjo neopagonybės mokslo tariamais pasiekimais. Bet, kaip ne būtų keista, be vieno šūvio griuvus laisvosios krikščioniškos Europos priešui, Europos lyderiai suskato vilkti senus sovietinės komandinės biurokratinės sistemos stabus (sistemą) pas save, juos visuotinai šlovinant kaip kažką naują. Naujai-seni eurokomisarai (daugelis jų tai senos sovietinės komandinės administracinęs sistemos sraigteliai) pradėjo įdieginėti griuvusios CCCP valdymo modelį Europoje. Ir niekas dėl to ne protestuoja. Keistas aklumas. Totali kontrolė ir reglamentavimas, visa ko unifikavimas (Eurorublis svarbiausias unifikavimo įrankis) ir kišimasis į asmens iniciatyvos laisvę, tai svetimi stabai, kurie neišgelbėjo juos šlovinančią šalį. Bet Eurokomisarai palaikomi įvairių eurooptimistų, kaip pjauti vedamos avys džiugiai blauna apie butinybę išgelbėti tai, kas neturi jokios vertės žvelgiant iš tikrųjų, Europos laisvųjų tautų, bendrabūvio principų.

 

 

Esavičius

Kokius pragarus reikia praeiti, kad įsivaikinti vaiką Lietuvoje (Autorė nežinoma)

Auginame du vaikučius - įvaikinome.
Kad galėtume tiems vaikeliams duoti Gyvenimą, turėjome pereiti ugnį, vandenį ir varines triūbas.
Jokio valdžios rūpesčio nėra, o trukdžių, apsunkinimų ir netgi pažeminimo teko patirti sočiai.
Biurokratizmas nerealus, šūsnys popierių, pažymų, tikrinimų, vos ne kojų pirštų atnspaudus nuimant, teismai, teko mokėti advokatų kontorai, Valdžia nepraleido progos "pasipelnyti" - teisme reikia susimokėti žyminį mokestį ir žinoma jokios finansinės paramos. Tipo, įvaikinimas pasiturinčių privilegija.
Galima pagalvoti, jog šimtai tūkstančių šeimų Lietuvoje gyvena neturėdami kur dėti pinigų. O juk trys ketvirtadaliai biologinių šeimų gyvena gana sunkiai. Nuo algos iki algos. Įvaikinantis turi turėti solidžią algą, labai gerą būstą. Tikrinimas, purtymas nerealus, kaip kokių nusikaltėlių.
Na įvaikinome, Žinot kas buvo toliau?
Nei karto niekas nepasidomėjo iš valdžios. Užsidėjo pliusiuką, sodra apsilaižė, kad sutaupė lėšų vaiko išlaikymui ir... VISKAS.
Laikas nuo laiko pasiklausom postringavimų apie įvaikinimo skatinimą - vien paistalai , vien bla bla bla. Netikim, nes tos šnekos tik skaudina.
Ir dar, jeigu sumanysit globoti, (ir gauti tuos grašius už globą) žinokite jus užtampys negyvai. Spaudimas nerealus - valdžia lengvai švaisto milijardus leo , valdovų rūmams tačiau dėl 520 lt pasiruošusi jums gerklė perkąsti. Nesvarbu kad globnamiuose vaiko išlaikymas atseina apie 3 000/ mėn., tačiau mokėti apgailėtinus 520 globėjams valdžia nenori.
Geriau tegul 7-8000 vaikelių tūno valdiškuose namuose iš kur 18-kos bus išspirti kaip stovi, nei augs šeimose kur bus mylimi.
O juk įtėviams nėra labai lengva, vakelį gauni su krūva sveikatos problemų, Astma, alergijos - čia lengviausi atvejai. Tačiau sunkiausia yra adaptacija. Jeigu vaikelis yra praleidęs įstaigoj bent metus, tas palieka sunkų įspaudą jo psichikoj.
Adaptacija gali užtrukti nuo keleto mėn. iki keleto metųm nesvarbu kad visi įtėviai baigia spec. kursus. Visko kursuose ir vadovėliuose neišmoksi.
Taigi - ačiū "partijai-tėvyne", už sumažintas motinystės išmokas, už neapmokamus biuletenius jeigu vaikas serga, už nekompensuojamus vaistus..., ačiū už" rūpestį ir paramą".
........ ....
Ar ryžtumeisi dar kartą visa tai praeiti, žinodami visus tekusius "malonumus" iš valdžios pusės

Atsakysime vienareikšmiškai - TAIP.

Kodėl?

Todėl, kad visas pasaulis nevertas vienos vaiko ašaros.


Ju paprašo pakonsultuoti įvaikinant, į tai komentarorė atsako:

Atsiprašome, kol kas negalim Jums parašyti į el paštą. Mūsų šalis nesaugi, nenorėtume rizikuoti savo šeimos ramybe. Supraskite mus teisingai - šioje šalyje atvira valdžios kritika yra pavojinga.
Tačiau mielai atsakysime į Tamstoms rūpimus klausimus anonoimiškai.
Pradžiai keletas praktiškų pastabų:

Nepasitikėkite šiame reikale niekuo - popieriais, valdininkais... Jums gali tekti susidurti su melu, apgaule, abejingumu. Psiruoškite tam.

Jeigu viską darysite "pagal įstatym" -gali būti liksite durniaus vietoj.
Žinokite, jog viskas ką pildote savo prašyme yra niekam neįdomu. Jūsų-mūsų prašymų niekas neskaito, tai niekam neįdomu.
Į Jūsų pageidavimus dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės niekas neatsižvelgs.
Mūsų pažįstama prašė sveiko vaikelio - buvo pasiūlytas dauniukas.
Kokioj Švedijoj už invalido įvaikinimą šeima susilauktų visokeriopos paramos, tačiau šioje šalyje tai tikras savęs pasmerkimas.
Patarimas trečiasis - ieškokite pažinčių tarnybose, vaiknamiuose, apsižiūrėkite vaikelį patys - tai pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas Lietuvoje.
Įstatymas sako jog brolių ir seserų negalima išskirti, tačiau jeigu galvojate paimtibiologinius pvz broliuką ir sesutę o gausite tik vieną, sužinoję jog buvo brolis ar sesuo, tačiau jau vienas iš jų atsidūręs užsienyje - nesistebėkite, tai masiškai išplitęs reiškinys.
Prekyba vaikais į užsienį mūsų tarnybose turi senas ir stiprias tradicijas. Tam sukurta ištisa sklandžiai vekianti sistema nuo vao teisių tarnybų iki teismų. Kaimynė dirba teisme sekretore - tokių dalykėlių papasakoja jog Grinevičiūtės laidos atrodo kaip vaikų žaidimai smėlio dėžėje. Vaikas išvežimui į JAV "kainuoja" 20-35 tūkst. USD.
Šis biznis klesti.
Lietuviams stengiamasi "prakišti" problemiškus variantus,sunkiai valdomus, su sveikatos problemomis, su genetinėm problemom, su sindromais...
Juk tokį vaikelį laikyti vaiknamyje yra tikras galvos skausmas darbuotojams.
Patogiausi pasilikti institucijoje yra meilūs, paklusnūs vaikučiai. Auklytė padavė košę ir mezga, o jei koks nenuorama, ar kaprizingas - tikra rakštis darbo kolektyvui.
Taigi jeigu dar nepraėjo noras - pirmyn.
Mūsų patarimai tai ne noras Jus įbauginti - tai pagalba nes pagalba pravers.
Bet kuriuo atveju sveikinam dėl apsisprendimo.
Vaikai yra laimė.
Vaikus auginti nelengva, tačiau jausmas nuostabus.
Vaiko šypsena, jo apsikabinimas atperka viską.


Te padeda Jums Dievas.


 Kai perskaitau tokius komentarus džiaugiuosi, kad gyvenu ir auginu vaikus Jungtinėje Karalystėje, kur toks elgesys su žmogumi yra bjaurios išimtys, o ne nusistovėjusi sistema (kaip kolchoznikų obrazovanščinos valdomoje Lietuvoje) 

Ar A.M.Pavilionienės kovingosios feministės gintų šios moters teisę gyventi?

Kūrikai ir kūrėjai

.

Kodėl kalbi,
Kai nėra tau ko pasakyt?
Kam drebini bereikalingai orą?

Kodėl rašai,
Kai nėra kas rašyt?
Kam prievartauji žodį apgailėtinom mintim?

Kodėl nesąmones tu vadini kuryba?
Ir vamzdžių simbolius tu po savęs palieki?

Kūrikų tarpę, vamzdynais sujauktom mintim,
Kolūkių "inteligencijos" vertybės dominuoja.

Užtenka paskaityt tai kas jiems grąžu,
Ir supranti kodėl valstybej KŪRINIŲ nėra.

Jų etalonas gyvulių teplionės, papūgų eilės
Ir praščiokų sukurtos statulos.

Kodėl negrįžtat karvių melžti ir sodinti bulvių?
Kam jūs palikot tai, kam esate sutverti?

Jei forma tau svarbesnė nei esmė,
O pripažinimas svarbesnis nei teisybė.
Esi beždžionė dresiruota pramogom,
Juokingai primentanti žmogų.

.

Klounas

.

Cha cha, hi hi,
Aš gyvenu pašiepdamas kitus,
Mane matydami jie prunkščia susirietę.
Netverdami juokais, koks kvailas aš,
Jie tyčiojasi iš savęs, nes aš tai jie.
Tokie kvailai rimti ir susirūpinę niekais,
Stori, svajojantys kaip sulieknėt,
Kūdi nežinantys kaip sustambėt,
Nelaimėliai turtingieji
Ir džiugūs nabagėliai.
Sureikšminę save viršininkai,
Ir jų galūnes laižantys pavaldiniai.
Politikai, teisėjai, prokurorai.
Aš jiems parodau kas jie iš tiesų.
Cha cha, hi hi,
Kokie kvaili jūs esat iš tiesų,
Juk mano personažas esi tu,
Kuris mane matydamas prunkšti.
Visa rimtybė jūsų pastangų,
Sutiplusi į mano personažą.

Būt klounu, vaidinat rimtą žmogų,
Yra lengviau, nei būt rimtam ir klouną vaidint.

.