.
Druska sūri,
Ugnis kaitri,
O ledas būna šaltas.
Koks tu esi?
Kaip gyveni?
Ar tavo polėkiai
Ne blankūs?
Jei ne sūrus,
Ir ne kartus,
Ne karštas,
Ir ne šaltas.
Kas tu esi?
Susimąstyk,
Gal tu tiesiog galvijas?
Drungnai rašai,
Drungnai mąstai,
Nerišliai atakuoji.
Prisipažink sau pagaliau
Ne gyveni tu,
O tik kaip priedelis befomei miniai
- egzistuoji.
Beveidės pliurzos,
Vertina tave,
Žiūrėdamos per savo,
Pliurziškąją prizmę.
Jom paklūsti,
Ir liurlančios tvarkos,
Drungnom jų gleivėm,
Savo esybę apriboji.
Gleivėtos, drungnos pliurzos
Nekenčia kaitros,
Nei šalčio,
Nei sūrumo,
Nei kartybės.
Neleisk joms vertinti tavęs
Nepasiduok jų valdžiai.
Būk karštas, šaltas ir aštrus,
Te vertina tave tiktai rytojus.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą