Didžioji Lenkija šlovingai laimėjo mūšį Libijoje

2411 metai. Anglija, maža valstybėlė, kuri neseniai atgavo nepriklausomybę nuo Europos sąjungos.

Televizijoje vyksta diskusija "Istorija, mitai ir realybė. Palikite istoriją profesionalams".

Garbūs, neseniai atsikūrusio, Oksfordo universiteto profesoriai, Jon Smitovič, Alfred Bumbel, George Nikžent tyčiojosi iš naujai besireiškiančių pseudoistorikų, kurie drįsta niekinti oficialų Anglijos istorijos mokymą. Šis mokymas yra patvirtintas visapusiškais tyrimais ir profesionalių mokslininkų teorijomis.

- Imkime, kad ir papraščiausią, kelių šimtų metų senumo kovą, kuri yra gerai ištyrinėtą ir aprašyta Ewropeijskos unijos sostinės Varšuvos, Jano Dlugošo universiteto profesūros. Konfliktas Libijoje. Šiame konflikte, Didžioji Lenkija šlovingai nugalėjo Libijos lyderį Muamarą Kadafi", tai įrodytas faktas kurį Anglijos istorijos marginalai bando paneigti. - Pradėjo garbus Oksfordo universiteto istorijos katedros dekanas Alfred Bumbel, - "Šioje kovoje, be abejo dalyvavo ir mūsų giliai atsilikusios Anglijos kariai, bet be lenkų jie nieko negalėtų padaryti. Mes be lenkijos būtume niekas. Juk Ewropejska unija (Europos sąjunga) tai lenkija ir lenkai nešė kultūrą visos tautoms įeinančioms į Didžiosios Lenkijos Ewropejska unija."

- Bet štai marginalai teigia, kad Lenkai šioje kovoje išviso nedalyvavo", - Provokuodamas pokalbiui isiterpia žurnalistikos profesionalas Edmund Jakil. (Didžiausio Angljoje žiniasklaidos koncorciumo Vyr.Redaktoriaus Rim Valatk favoritas).

- Be abejonės kiekybiškai dauguma karių buvo iš atsilikusių Lenkijos kresų, tokių kaip mūsų Anglija. Bet jie kovojo Lenkijos didybės ir vadovavimo paskatinti. Visose daliniuose buvo Didžiosios Lenkijos kariniai patarėjai. Istorijos marginalų kvailumas pasireiškia net tokiuose beprotiškuose, pseudomoksliniuose tvirtinimuose, kad neva lenkai tose kovose tik išvietes valė ir Anglijos karininkams batus šveitė. Visiškai marginalinis, neprofesionalus ir populistinis požiūris į istoriją. Įstorija tai mokslas kurį gali išaiškinti tik profesionalai. Tokios marginalų interpretacijos nėra naujas reiškinys. Kai Didžioji Lenkija, kilniai subūrė po savo vadovavimu Ewropejska Unija, vienoje iš nežymių Lenkijos provincijų, jūs turbūt net nežinote tokio pavadinimo - Litwa, taip pat buvo visokių marginalų, bandžiusių neigti Didžiosios Lenkijos vadovaujantį vaidmenį viduramžių mūšiuose. Jie kaip bepročiai, visų pajuokai tvirtino, kad tai Litwa laimėjo viduramžių mūšius, o lenkai tebuvo jų valstybės raštininkai, tarnai ir karininkų batų valytojai. Jie netgi drįso tvirtinti, kad Ewropeijskos unijos pradininkė - Ržečpospolita, tai tebuvo dviejų valstybių karinė sąjunga, kurioje, neva lenkai beveik nieko nesprendė. Bet juk tai nesamonė ir tos šalies išsilavinęs elitas sugebėjo moksliškai įrodyti, kad Litwa tai ta pati Lenkija, o Lenkija tai Didžioji Ržečpospolita. Po to kai negausius marginalus pavyko izoliuoti (nes tauta išmintingai klausė profesionalų) , nebeliko ir separatistinio reiškinio - Litwamanijos. Šis reiškinys labai panašus šiuo metu Anglijos marginalų judėjimą "Apvalykime Anglijos istoriją nuo melo".

Čia įsiterpė profesorius Jon Smitovič:

- Ir išviso, istoriškai įrodyta, kad Anglų kalba tai išmyslas, lenkijos priešų sukurtas dirbtinis darinys. Yra senieji anglai ir naujieji anglai. Naujieji anglai, kurie kaip bepročiai įsikibę laikosi Anglų kalbos, tai Didžiosios Lenkijos priešų dirbtinai sukurta generacija. Senieji kilmingieji anglai, visi save laikė lenkais. Prieš šimtą metų, Anglų kilmės poetas Jan Smitovič, kurį marginalai užsispyrusiai vadina Jon Smit, puikiai pasakė, - pats tikriausias lenkas tai anglas.

Jam paantrino ir profesorius Nikžent:

- Net kelių šimtų metų senumo vieši užrašai Londone ir kituose mūsų mažytės Angljos miestuose rodo, kad Lenkai čia gyveno ot wiekow. Nešė kultūrą į mužikišką ir atsilikusią Anglijos visuomenę. Kai kurių marginalų teiginiai apie tai, kad lenkai tebuvo darbininkai, 20-to amžiaus pabaigoje atvažiavę dirbti juodus darbus Anglams, neišlaiko jokios kritikos, tai juokinga. Pažiūrėkite į didžiulę, ekonomiškai galingą Lenkija ir į mūsų mažą ir silpną, vos tris milijonus žmonių turinčią Angliją. Tai nesulyginama. Lenkija visada buvo pranašenė. Tai, kad Didžioji Lenkija valdė Anglija mums parodo ir aplink Londoną iki šiol gyvenanti milžiniška lenkų autochtonų populiacija. Senas posakis, kad "Poliak pan, a Britanec cham" parodo, kad lenkai visada buvo aukštesnės kultūros žmonės iš kurių atsilikusi Anglija gavo mokymą, todėl mes turime būti dėkingi Didžiajai Lenkijai ir įteisinti lenkų kalbą kaip antrąją valstybinę kalbą Anglijoje.

- Bet juk istorijos savamoksliai teigia, kad Evropejska unija buvo tiesiog laisvų valstybių sąjunga, o ne Lenkija. Jie sako, kad tai patvirtina ir šios unijos oficialūs dokumentai, kuruose lenkija minima tik tarp kitko, kaip viena iš unijos valstybių. - Bando papilti žibalo į diskusijos ugnį žurnalistikos profesionalas Edmund Jakel.

Tokią kvailystę autoritetingai nukerta profesorius Bumbel (pritariamai linksint kitiems dviems profesionalams):

- Tai tik parodo, kokie marginalai yra atsilikę. Juk visus Anglijos miestus ir pas mus esančias bažnyčias pastatė išmintingos lenkų tautos rankos. Mes tik buvome barbarai, kuriuos iš tamsybės iškėlė lenkijos kultūros nešėjai. Jei ne 20- jo amžiaus unija su kultūringaja Lenkija, Anglija iki šiol būtų barbariška šalis.

Esavičius