Garbė

Šlovint Amžinajį Dievą
Mano sielai atgaiva.

Jo stiprybėje atgimęs
Džiaugsiuos laime amžina.

Nėra nieko kas atskirtų
Mano gyvastį nuo Jo.

Nieko nėra geidžiamesnio,
Nei gyventi šalia Jo.

Šlovink Kristų
Mano siela!

Ir širdie,
Dėl Jo vien plak!

Kūne,
Vien dėl Jo gyvenki!

Prote
Kristui nusilenk!

Šiam pasaulį, tarp tuštybės,
Tik su Juo gyvent prasmė.

Meilėj Draugo ir Karaliaus,
Būti man yra garbė.

Aš žinau jog esu niekas,
Dulke gimęs, ja esu.

Viskas kuo didžiuotis verta,
Kad tapau Dievo draugu.

Jo didybės neaprėpsi,
Visata priklauso Jam.

Amžinasisi mano Dievas,
Tiktai Jam aš priklausau.

Žodis pradžioje ištartas,
Kūnu tapo nuostabiai.

Jėzus Kristus, mano Viešpats,
Karaliaus mums amžinai.

Šlovink Dievą, mano sielą,
Kristaus garbę apdainuok.

Jis šlovingai nugalėjo,
Ir į pergalę atves,

Tuos kas auką Jo suvokęs,
Širdį savo Jam atvers.

Jis Tiesa ir Siekiamybė,
Ir svajonė Amžina,

Kelias Dievo link atvertas,
Rytmečio skaisti aušra.

Aš tikiu ir tuo laimingas,
Jo žodžiu vien gyvenu.

Aš kvailys visam pasauliui,
bet garbė man nesvarbu !

Man svarbu, kad Jėzus myli
Mane tokį, koks esu ...