Raudonos utelės persidažė į žalią spalvą

Į Lietuvos Respublikos Prezidentę kreipėsi 40 Lietuvos intelektualų dėl miškų įstatymo pataisų, prašydami jos nepasirašyti šio įstatymo.

Šiaip manęs nenustebino šis kreipimasis. Didžioji dauguma mūsų viešąją nuomonę formuojančių intelektualų, tai sovdepinės mokyklos išauginti žmonės. Jie nekalti dėl savo aklumo, tiesiog tokius juos išugdė sistema ir mechaninis pasikeitimas jų sąmonėje neįmanomas. Šiems intelektualams bet kuris žmogus, kuris uždirba pragyvenimui pats, nekaulydamas pinigų iš valstybės, yra turginis krautuvininkas. O jei žmogus dar, neduok Dieve, bando statytis namus ir turi nuosavybę, kurią nori tvarkyti, komunistinės sistemos inteligentijai jis kelią alergija ir niežulį. Jų suvokimas leidžia tik vieną bendrabūvį visuomenėje – lygiavos kolchozą, kur viskas priklauso niekam (liaudžiai). O jei žmogus ir turi kokią nuosavybę, tuomet jos naudojimą reikia taip apsunkinti, kad išliktu tik plika teisė, panaši į sovdepinę konstituciją. Konstitucija yra, o teisių nėra.

Visi dabartiniai Lietuvos įstatymai, tai nepridengtas Lietuvių nuosavybės nacionalizavimas, nes naudotis ja legaliai beveik neįmanoma. Ribojimai, draudimai, reglamentavimai totalūs. Vien tik kyšių pagalba, galima ką nors daryti savo nuosavoje žemėje ir savo nuosavame name.

Solženicynas labai taikliai įvardino tokius sovdepinius intelektualus - obrazovanščina. Ten kur vyraujančios ideologijos vejas pučia, ten obrazovanščina ir nuplūduriuoja.

Po to, kai žmogaus nevertinanti ideologija žlugo senajame sojūze, tos ideologijos pagimdyti dresiruoti parazitai (kuriuos mūsų senoliai taikliai įvadino - „Raudonosios uteles“) labai greitai pažaliavo ir dabar po truputį baigia užtvindyti ne tik CCCP‘o kontrolėje buvusią teritoriją, bet ir beveik visą pasaulį.

Dabar nebe madinga kritikuoti „žaliųjų“ ideologija. Jie visiems nurodinėja kaip gyventi, ką daryti, ką valgyti, kaip gydytis, ką sodinti ir pan. Šios ideologijos fanatikų kalbose nuolat girdime, kad žmogus tai didžiausias jų stabo – gamtos, priešas. Todėl žmonių populiacija turi būti sumažinta (nesakant kaip), o išgyvenusieji žaliųjų valdymą, turi būti sukišti į tvartų tipo betonines dėžes, nustatant jiems galvijų priežiūros taisykles, asmeninius numerius, o netolimoje ateityje visus kaip karves sučipuoti, kad kontrolė būtų nepriekaištinga.

Komunizma stačiusio sojūzo sisteminiai sraigteliai labai tinkami naujojo (žaliojo) komunizmo statybai. Naujajame E. sojūze, jau dabar pinigai tampa tik įsivaizduojamu dalyku. Tai tik elektroniniai virtualūs vienetai, leidžiantys kontroliuojamiems maitintis ir gauti atitinkamą dalį gerybių. Kuo jums ne senų šūkių „Pirmyn į šviesią komunizmo ateitį. Iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“ įgyvendinimas realybėje, europiniu mastu. Markso paskelbta pasaulinė revoliucija vykdoma „žingsnis po žingsnio“ principu, bet dabar nebe su raudona, o su žalia vėliava. Tai reali, žvėriška diktatūra, būtent todėl mūsų, sovietmečiu išdresiruota obrazovanščina, didelėmis veršio akimis klapsėdama, pasirašys viską, kad įtikti vyraujančiai ir jai artimai ideologijai.

Naujai ideologijai reikia suardyti šeimas (kaip atgyveną ir jų ideologijos neįveikiamą bastioną), intelektualai pasirašinėja peticijas dėl „būtinybės stabdyti smurtą šeimose“, atveriant kelią nomenklatūrai ir teisėsaugai kištis į šeimą net neesant jokių prašymų. Nauja ideologija numato, kad sojūzo pakraščių smulkmė turi būti stambinama ir Lietuvą reikia prijungti prie lenkijos. Intelektualai nedelsiant spingdami pradeda rėkauti dėl žmogaus teisių rašyti pavardes pagal lenkijos gramatikos taisykles. Žingsnis po žingsnio darydami Lietuvą, lenkijos provincija.

Neleisti žmonėms gyventi laisvai savo žemėje, statytis namus sau ir savo vaikams, tai yra vienas iš šios senos, bet naujai nudažytos ideologijos uždavinys. Jų tikslas, galvijais paverstus žmones, sukišti į sovdepinio tipo betoninius „perkunkiemius“, nes tik taip juos įmanoma totaliai sukontroliuoti.

P.s. Dar ne taip seniai panašūs „intelektualai“ pasirašinėjo „pasipiktinusios tarybinės inteligentijos“ peticijas dėl disidentu pasmerkimo. Šlykštu, nes niekas nepasikeitė. Nors antižmogiška ideologija ir persidažė iš raudonos į žalią spalvą, bet žvėriška ir žmogaus nekenčianti esybė nepasikeitė, ji tik tapo gudresnė ir todėl dar labiau pavojinga žmonijai.

Esavicius

Puvėkai

Šiuo metu, viešojoje erdvėje, vis dažniau pasigirsta optimizmo pini šūksniai: „Nieko baisaus, kad Lietuva sumažėjo milijonu gyventoju, mes pasiruošę naujam startui“ arba „išvažiavo nepatenkintieji, o dabar mes su „geriausiais“ atstatysim svajonių Lietuvą“.
Na, na. Kyla tik vienas klausimas, su kuo atstatysime? Su beviltiškai parazituojančia ir jokios pridėtinės vertės nesukuriančia nomenklatūra? Su ubagais (soc.remtinais) amžinai rėkiančiais, kad visi jiems skolingi ir valstybe jiems kažko nedavė? Su diplomuotais mulkiais kurie rėkia, kad kažkas jiems turi mokėti atlyginimus vien tik už tai, kad jie kažkur kažko mokėsi? Su nomenklatūros „meninykais“, kurių kūryba apsiriboja vamzdžiais ir girtais verkšlenimais, jog Lietuva nesirūpina kūrėjais ir per mažai jiems tokiems „kūrybingiems“ moka? Su plėšikai baltuose chalatuose, kuriems ligoninės jau seniai tapo baudžiaviniais palivarkais, o ligoniai pinigų reketavimo objektais? Su aplinkosaugos ir paveldosaugos parazitais, kurie negailestingai užsipuolė nemokamai Puntuką nuvaliusius žmones, nes jie tai padarė ne per jų „atestuotas“ „sertifikuotas“ įmones, tokiu būdu atėmė galimybę „teisėtai“ pavogti iš visuomenės porą dešimčių tūkstančių litų? Su pensininkais? Su nomenklaturščhikų pagimdytais "verslinynkais", kurie sugeba verslą daryti tik negailestingai apiplėšinėdami bendruomenę? Su kuo?

Biblijoje Dievas, per pranašą Jeremija davė Izraelitu tautai palyginimą apie dvi pintines figų. Vienos figos buvo supuvusios, kitos geros. Supuvusiomis figomis Dievas vadino tuos Izraelitus kurie liko Jeruzalėje, po to kai Babilono karalius ištrėmė geriausią dali Izraelio tautos. Tie likusieji (įvairūs diplomuoti nevykėliai, ubagai ir kita neveiksni tautos dalis) išdidžiai kalbėjo, kad Abraomas te buvo vienas vyras ir iš jo kilo tauta, o mūsų daug ir mes valdysime Izraelį. Jiems Dievas pasakė: „Jus supuvusios, niekam tikusios figos, o gerosios figos yra tremtiniai Babilone, jie ir atstatys Izraeli.“

Nieko nauja po saule. Supuvusios figos ir toliau drąsinasi, vaizduoja jog viskas gerai, gyvendami pagal senus Maskolijos nomenklaturščikų principus „nieko nedaryk, niekur nesikišk, neturėk savo nuomonės, vok kas blogai padėta; Aš viršininkas tu kvailys, tu viršininkas aš kvailys.“
Padėčiai mūsų valstybėje apibūdinti labai tinka eilėraštis:

Puons

Nusiperdęs, pasiražės
Ima lovoj mergą gražią

Iš medžioklės, po baltos
Raugas sklinda iš burnos.

Snukis raukšlėm suraitytas
SnArgliu nagas nudažytas.

Letenom apglėbęs paną
Riaugėdamas garsiai stena,
Ponas naujas Lietuvos,
Ruošias darbui vardan tos.

Agronomas, kolūkietis
Konservatorius darbietis
Ir socdemas ir valstietis,
Jis yra dabar visur,
Ir be jo jau niekada,
Nepraeis čia niekas, ne.
Be jo parašo ir blato
Niekas nieko čia nestato.

Viskas yra dabar jų,
Komisarų modernių.
Teismas, seimas ir ponia
Ta kuri jau KITOKIA.
Prokūrorai ir teisėjai
Merai ir jų patarėjai.
Ir profsąjungų vadai,
Tai elitas Lietuvos,
Plūdūriuojantis virš jos.

Tokia toj kūdroj tvarka,
Šūdas plauko aukštumoj,
Auksas būna gilumoj,
O per vidurį yra, negyvenama zona.

Koks moralas yra čia:

Kai galvijai valdžioje,
Nėr kas veikti šalyje.
Jei purve nenori būt,
Pasistenk iš ten pasprukt.

Biblijoje yra pespėjimas krikščionims: “Mt 10,23 Kai jus persekios viename mieste, bėkite į kitą.“

Būtent todėl, krikščioniškose šalyse, žmonės tiesiog palieka savo namus tiems kurių kaimynystėje gyvenimas tampa nebepakeliamas ir persikelia gyventi į kitą vietą, susikurdami normalų gyvenimą sau ir savo vaikams. Jeigu mus čia persekioja už tai, kad mes darome verslą, statome namus, tvarkomės savo aplinką (įvairiais draudimais, reglamentavimais, kišimusi į mūsų privatų gyvenimą), tuomet tikras krikščionis turi tiesiog bėgti kitur. Nes šioje, nomenklatūros totaliai kontroliuojamoje, valstybėje, išgyventi galima tik tuo atveju, jei tampi toks pat kaip jie, arba gyveni bebalsio galvijo gyvenimą.

p.s. Sprendžiant iš Biblijos pavyzdžio, išdidžių puvėkų laukia baisi ir nepavydėtina ateitis. Todėl reikia tiesiog kurtis ir gyventi ten kur pabėgome ir laukti kada bus galima grįžti ir atstatyti puvėkų sunaikintą valstybę. Kažin, gal ją atstatys tik mūsų vaikai. Viskas Dievo valioje.

Esavičius

Garbė

Šlovint Amžinajį Dievą
Mano sielai atgaiva.

Jo stiprybėje atgimęs
Džiaugsiuos laime amžina.

Nėra nieko kas atskirtų
Mano gyvastį nuo Jo.

Nieko nėra geidžiamesnio,
Nei gyventi šalia Jo.

Šlovink Kristų
Mano siela!

Ir širdie,
Dėl Jo vien plak!

Kūne,
Vien dėl Jo gyvenki!

Prote
Kristui nusilenk!

Šiam pasaulį, tarp tuštybės,
Tik su Juo gyvent prasmė.

Meilėj Draugo ir Karaliaus,
Būti man yra garbė.

Aš žinau jog esu niekas,
Dulke gimęs, ja esu.

Viskas kuo didžiuotis verta,
Kad tapau Dievo draugu.

Jo didybės neaprėpsi,
Visata priklauso Jam.

Amžinasisi mano Dievas,
Tiktai Jam aš priklausau.

Žodis pradžioje ištartas,
Kūnu tapo nuostabiai.

Jėzus Kristus, mano Viešpats,
Karaliaus mums amžinai.

Šlovink Dievą, mano sielą,
Kristaus garbę apdainuok.

Jis šlovingai nugalėjo,
Ir į pergalę atves,

Tuos kas auką Jo suvokęs,
Širdį savo Jam atvers.

Jis Tiesa ir Siekiamybė,
Ir svajonė Amžina,

Kelias Dievo link atvertas,
Rytmečio skaisti aušra.

Aš tikiu ir tuo laimingas,
Jo žodžiu vien gyvenu.

Aš kvailys visam pasauliui,
bet garbė man nesvarbu !

Man svarbu, kad Jėzus myli
Mane tokį, koks esu ...