Man jau tiesa pasakius atsibodo klausytis kaip musulmonai arba žydai kaltina krikščionis daugdievyste. Lyg mes tikėtumę trim dievais, o ne Vienu. Daug skaičiau paaiškinimų apie mūsų išpažystamą Dievo Trejybės sąvoką, ir kaip tą tikėjimo sąvoką apibūdinti. Bet nei vienas paaiškinimas neatspindi esmės, kuri labai paprasta.
Mes Krikščionys tikime Vieną Dievą, bet mes matome daugiau nei kitos religijos. Mes tikime į Visągalį Kuris prieš pasaulio sūkūrimą pagimdė Sūnų (Žodį, kuris įsikūnijo Jėzuje Kristuje) ir Kurio valia pasireiškia per Šv.Dvasią. Tai labai aiškus mokymas. Kad būtų dar aiškiau, paimkime pavyzdžiu žmogų kuris sukurtas pagal Visagalio atvaizdą ir panašumą. Juk žmogus ir jo ištartas žodis tai du skirtingi būviai, bet žmogus ir žodis kurį jis ištaria yra vienos esmės ir prigimties, jie neatskiriami, nors ir netapatūs. Tas pats ir su žmogaus mintimi, kuri viską ištiria ir kuri yra kitoks būvis, bet ta pati esmė ir prigimtis kaip ir pats žmogus.
Kaip ir Kūrėjas, žmogus kuris sukurtas pagal Jo atvaizdą ir panašumą gali būti suvokiamas kaip pats žmogus, jo žodis ir jo mintis, bet visa tai žmogus. Žmogaus mintis, pats žmogus ir jo ištartas žodis tai trys skirtingi būviai, bet viena esmė ir viena prigimtis.
Nejaugi taip sunku suvokti kuo mes tikime? Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šv.Dvasia, tai vieno Dievo skirtingi būviai, bet viena esmė ir prigimtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą