Nutariau viešai apmastyti mano brolių Kristuje, kurie šiuo metu tvarko Viešpaties reikalus Lietuvoje, sprendimą neleisti įnešti Algirdo Mykolo Brazausko kūną į arkikatedrą.
Jis tik iš pirmo žvilgsnio yra nelogiškas. Reikia suprasti, kad mes tikintieji, kurie paskyrėme save Kristui, išliekame žmonėmis. Su savo silpnybėmis, požiūriais, nuodėmėmis ir pasaulio supratimo paskatintais motyvais. Šv.Augustinas yra pasakęs: „Mes krikščionys tai tie patys nusidėjėliai, tik priėmę Dievo malonę“.
Ir krikščionys ir nekrikštai yra tie patys žmonės nusidėjėliai, tik vieni nutarė atmesti Dievo malonę, kuri teikiama per Jo Sūnų Jėzų Kristų ir todėl gyvena savo kvailystėje, tuštybėje, rūpesčiuose ir prakeikime, o kiti nusidėjėliai priėmė Dievo malonę ir gyvena Dievo apsaugoje. Nei vieni nei kiti nėra geresni už kitus (žmogiškąją prasme). Tiesiog vieni nusidėjėliai priėmė teisingą sprendimą ir jie nuo to laiko neteisiami Dievo teismo, nes yra išteisinti malone.
Kristaus bažnyčia yra neišsemiamas malonės šaltinis, o mes esame tik žmonės, su savo silpnybėmis ir išskaičiavimais, todėl kartais žmogus pirmas patekęs prie To šaltinio nutaria (dėl vienokių arba kitokių priežasčių) nebeleisti kitų semtis Gyvojo vandens.
Šiuo metu Lietuvoje yra tiesiog masinis atgimimas Kristuje. Žmonės eina į bažnyčia, domisi, meldžiasi, skaito Šv.Raštą ir tai labai kertasi su ta šimtmečiai buvusia nuostata pasaulyje, kad Lietuviai tai tik užsispyrę pagonys, kuriuos reikia valdyti geležine lazda, nes jie vis viena neateis pas Dievą gera valia. Yra daug mano brolių Kristuje, kuriems tai nepatinka ir kurie stengiasi išlaikyti šimtmečiais besitęsiantį Status quo dėl Lietuvių (beviltiškų pagonių kuriuos reikia laikyti ant trumpo pavadėlio) padėties apibrėžimo. Kaip tai padaryti? Pagonys elgiasi tiesmukai, (todėl juos lengva valdyti), o Dievas savo sekėjams duoda išmintį ir supratimą, kuriuos mes būdami žmonėmis dažnai naudojam ne vien Dievo reikalams spręsti. Todėl siekiant išlaikyti esamą padėtį, reikia lyg tarp kitko sukelti krizę, įtampą ir išprovokuoti dalies tautos neapykantą. Žmonės, kuriuose verda pyktis dėl neteisingo, tautos vadovą paniekinančio sprendimo, visada elgiasi neapgalvotai. Iš čia prasideda visokie „masiniai“ katalikybės atsisakymai, perkūno šventyklos atstatymo iniciatyvos ir pan. Visa tai nepraeina nepastebimai pasaulio krikščionių akyse. Todėl išprovokavus tokias viešas neapykantos bažnyčiai akcijas, galima kankiniškai nudelbus akis ir iškėlus rankas pasakyti, na va matote su kokiu kontingentu mums tenka dirbti, jiems reikia dar labiau iš visų pusių užveržti veržles.
Dabar pagalvokime kam gi tai naudinga? Ar mūsų broliams Kristuje kilusiems iš Lietuvių? Argi jie sieks sukompromituoti pasaulio bažnyčios akyse savo tautą? Be abejo ne. Jie irgi žmonės ir visais būdais stengtųsi užglaistyti savo tautos galimus konfliktus. Bet kažkam čia Lietuvoje naudinga atskelti dalį tautos ir pasakyti „pasižiūrėkite kaip tik Lietuvis taip ir pagonis, maištininkas prieš bažnyčią“.
Pamenate dar visai neseniai buvo sakoma kataliku tikėjimas yra „polska viara“ (Lenkų tikėjimas). Jei tu įtikėjęs Lietuvis, tai tu turi tapti lenku. Visa Lietuvos katalikų bažnyčia laikėsi ant šio principo. Būtent todėl tiek „lenkų“ atsirado netgi Žemaitijoje. Įtikėjai Kristumi, sieki bažnyčios tarnystės ir prie bažnyčios esančių privilegijų, reiškia tapai lenku. Pamenu mama pasakojo, kad Žemaitijoje lenkuojančius vadindavo besiponavojančiais bernais.
Jeigu mūsų bažnyčios apačiose ta nuostata jau iš esmės baigia pasikeisti (nes yra daug savo tautą mylinčių tarnautojų), tai mūsų bažnyčios viršūnėje anaiptol ne. Vien tik ką reiškia besitęsiantis Vilniaus krašto lenkinimas per Lietuvišką Kristaus bažnyčią. Lyg bažnyčia Lietuviška, o lenkinimas tęsiasi toks pat, kaip ir Pilsudskio laikais. Neseniai mano sesuo įkalbėjo viena pažystama Vilniaus „lenkę“, nueiti į Lietuvių kalba vedamas mišias. Po mišių ji visa spindėjo, nes pagaliau SUPRATO apie ką kalbama. Kodėl mūsų broliai Kristuje, turintys Dievo įgaliojimą tvarkyti Jo bažnyčios reikalus Lietuvoje, taip užsispyrusiai proteguoja tą beprasmę erzelynę su lenkiškomis Mišiomis, kurios netgi nutautinti Lietuviai vis viena nesupranta? Nes jie nepriklauso mūsų tautai, jie yra iš kitos tautos. Kam naudinga buvo „lyg ir nesuprantamu sprendimu“ supjudyti visą tautą ir dalį jos pakelti maištui? Be abejo tiems kam Lietuvių tauta yra svetima pagonių žemė.
Ar dėl to mes turėtume kaltinti bažnyčia kaip visumą? Atsitokėkite, be abejo ne. Jei mūsų broliai Kristuje yra lenkuojantys bernai, tai čia yra tik jų asmeninė tragedija. Bet jei jie naudoja savo, (Kristaus jiems duotus) įgaliojimus asmeniniams, pasaulietiniams tikslams ir dėl to nužudo dalį Dievo ieškančių sielų.....Tuomet negerai. Baisu pakliūti į Gyvojo Dievo rankas.
Nuo senu senovės krikščionims yra žinomas principas „'Jis apakino jų akis ir sukietino jų širdį, kad nematytų akimis ir nesuvoktų širdimi, ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau'. Neatsivertę Lietuviai yra ligoti ir pažeidžiami, todėl tampa atsivertusių priešininkų lengvu grobiu. Būtent todėl mūsų galingą valstybę ir jos žmones pasidalino atsivertę mūsų kaimynai.
Ką mums daryti? Visų pirmą ateiti pas Kristų su malda. Patikėkite Jis išgirs, jei kalbėsite su sudužusia širdimi ir atsisakysite kvailo išdidumo. O tada nusiraminti ir melstis už nusidėjėlius mūsų brolius, kurie savo asmeniniais tikslais pasinaudojo savo įgaliojimais. Jei tai būtų Kristaus šlovei, tuomet nebūtų jokių klausimų, bet ta erzelynė sukėlė papiktinimą tarp tų kurie ieško Kristaus. Ir tai padaryta vien tik tam, kad išlaikyti lenkišką Lietuvos katalikų bažnyčios valdymą. Kaip rašė apaštalas Paulius 'Dėl jūsų piktžodžiauja Dievo vardui pagonys'.
Ar reikia kaip nors smerkti taip besielgiančius. Be abejo ne, mes turime už juos melstis. Turime melstis už juos ir už savo tautą, nes tauta kuri netarnaus Dievui pražus.
O ką dar turime daryti su taip besielgiančiais savo broliais kurie yra tarnautojai ir kurie turi įgaliojimus bažnyčioje, kaip elgtis su jais? Į tai mums atsako apaštalas Paulius: „....tokį įsidėmėkite ir nebendraukite su juo, kad susigėstų. Nelaikykite jo priešu, bet įspėkite kaip brolį.“ Žiūrint į realijas, visų pirma iš tokių brolių rankų nereikia priimti jokių sakramentų, nei Komunijos, nei vesti Krikštytis vaikus, nei būti jo vedamose mišiose. Dievas mums įsteigė daug maldos namų ir pasamdė daug mūsų brolių tarnystei kurie turi teisę atlikti sakramentus, tiesiog palikite jį vienatvėje.
Jeigu kuris iš bažnyčios tarnautojų, tarnaudamas Lietuvoje, nemyli mūsų tautos (net jei jam paskirta kardinolo tarnystė) tas turi būti tiesiog ignoruojamas. Ir tai turi tapti visuotine praktika Lietuvoje.
p.s. Svarbiausia broliai, baikite kvailioti su tais maištais prieš Dievą, prieš Jį nepakovosi. Kristaus malonė yra neaprėpiama ir teikiama visiems be kas pas Jį ateina, o jeigu kurie iš brolių jus piktina ir užsiima intrigomis arba bando išlaikyti kažkokias iliuzines valdžios pozicijas, tai tik jo asmeninė tragedija. Mes turime jį mylėti, melstis už jį, bet netoleruoti jo elgesio.
Su broliška meilę ir rūpesčiu
Esavičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą