Pora žodžių apie skiepus

Šiandien pagalvojau, kad ankščiau buvau labai uolus naujausių mokslinių tyrimų sekėjas. Todėl visada skiepijausi nuo gripo. Keista, bet iki tol kol skiepijausi, pastoviai sirgau gripu. Kai paklausdavau gydytojų kas čia darosi, jie būtinai „kompetentingai“ paaiškindavo, jog jeigu nesiskiepčiau būtų dar blogiau. Kai prieš devynis metus nutariau, kad geriau užkrato jokiais kiekiais i organizmą neįleisti, gripu nebesergu.

Keistas jausmas, bet man atrodo, kad medicininiu kompanijų strategai aiškiai suvokė seną tiesa - genialumas yra paprastume. Bet koks produktas turės paklausą tik tuomet, kai bus kuo daugiau klientu. Pabrėžiu, kad tai tik mano asmenine nuomonė, bet man susidaro toks įspūdis, kad pradžioje per visas masinio informavimo priemones kompetentingai sukuriama ligos baimes isterija (taip buvo daroma su paukščiagripiu, kiauliagripiu ir pan.), vėliau pasiūlo neva skiepą (su tos ligos sukėlėjais). Kai apkvailinti žmonės prisiperka užkrato (skiepu) ir to užkrato prisileidžia, natūralu, kad vėliau daugelis pradeda sirgti, t.y. tampa potencialiais vaistų pirkėjais - klientais. Taip atsiranda darbo gydytojams, o kompanijos gaminančios įvairias penicilino (paprastas džiovintas pelėsis) atmainas gauna beprotiškus pelnus.

Kodėl valstybinės institucijos su tuo ne kovoja? Labai paprasta, ligos tai milžiniškos valstybės pajamos, be to baimės paveiktą žmonių masę daug lengviau valdyti ir rodyti savo reikalingumą surenkant mokesčius.

Labai įdomus pastebėjimas dėl kiaulių gripo. Lietuvoje niekaip nepavyko įtikinti žmonių skiepytis t.y. savanoriškai įsileisti užkrato. Vienintelėje vietoje Lietuvoje, kur už JAV pinigus ir JAV skiepais buvo paskiepyti žmonės, tai kariūnų mokykla. Būtent iš ten ir prasidėjo visas kiaulių gripo kelias po Lietuvą. Prisimenat žiniasklaidos pranešimus apie susirgusius kariūnus kurie per atostogas išplatino užkratą tarp savo artimųjų.

Esavičius