Būtent tai ir yra tikroji Lietuva: Žila, pavargusi, ligota, bet ryžtinga ir nepalaužiama.
Jos nerodo feikinės Lietuvos tikrovės formuotojai, ją ignoruoja kolonijinės administracijos klerkai, bet būtent ji yra tie lašeliai, kurie vienas po kito ir kiečiausią akmenį pratašo.
