Žliaukčiodamas blūdo klumpes
Minta kokčiais padarais
Drimba stoja pasikasęs
Kūnas eina pagaugais
Neatgausi, koja slydus
Mirga marga atšvaitai
Žiburėliais pasitasęs
Nepasitiki draugais
Verkia, kriokdamas nabagas
Zyzia žvirblis po langais
Atsiklaupęs pries noragą
Purškia šiaudą jis nuodais
Lapai raštais nudygluoti
Anspaudų karalija
Žibaliniai atkoduoti
Graužia sąžinės skola
Virvės kūnais tabaloja
Muilu sutepta gija
Žemę raudonai nuklojo
Sumaišyta su ruda
Nesvarbu ... svarbu, kad balta
Greitai bus visa tauta.
Atsitempus tai kas šalta
Jau atpėdina žiema
Kraujas tyška ant kėdučių
Mokyklėlėse diedų
Kur jie mokosi suprasti
Kiek kainuoja du kart du.
p.s. Ar žmogus ar tik butybė
Diedui tai nebesvarbu
Jo galva, kaip ta puodynė
Verda tūkstančius sriubu
Ką įdėsi tą išvirsi
Puodas tuščias visada
Jo vidus, ne jam priklauso
Jis tik išorė, buka.