Rinksim subinę mes sostui, - Lietuvos.
Patį runkelį svarbiausią, virš tautos.
Turim čia mes Šimonytę,
Nei berniuką, nei mergytę.
Jos dėka visa tauta,
Paskandinta skoloje.
Turim Nausėdų Gitaną,
Tą, kur šiltnamį gyvena.
Jo prognozių visuma,
Nepataiko niekada.
Turim Skvernelių Sauliuką,
Policajų kaimietuką.
Konservatorių gynėją,
Ir Deimantės pradangėją.
Jie visi už vaikgrobystę,
Ir už bankų vergvaldystę,
Už valstybę be kalbos,
Ir už žemę be tautos.
Butent trys šitie žmogiukai,
Paskirti mums būt vadukais.
Kaip varažina Gaidys,
Sostą vienas jų valdys.
