Man paskambino pusbrolis iš Žemaitijos ir pasakė, kad Rimvydas Valatka viešai, Lietuvos Ryte, išvadino mane "Rusijos agentėliu". Atsiverčiau Lietuvos Ryto tinklapį ir tikrai radau didžiai gerbiamo (tam tikruose feisbuko sluoksniuose) Rimvydo Valadkos eilinį logorėjos priepuolį. Šį kartą Lietuvos Respublikos Seimo narės, Levutės Staniuvienės atžvilgiu.
Rimvydas skystai "išviduriavo" (būtent "IŠ...", o ne "SU..."):
.... „Skuode buvai oho kokia moteris – ir prie stalo, ir ant stalo. Tada tave išrenka į Seimą. Prieš visus gamtos ir visuomenės dėsnius. Visa išriesta nugara jauti: ne tavo, Levute, tai rogės. Nesusigraibai. Nei kas, nei kur. Naisių ponas su savo ulevičiais liepia užsičiaupti. Tyli. Mėnesį, du, pusmetį. Tada pramuša tarpinę. Nes esi gyvas žmogus. Kuriam žiaurEI trūksta dėmesio. Lipi ant stalo. Raitaisi kaip kekšyne. Įkliūvi. Tyli pusmetį. Tyla varo į depresiją. Tad paimi Rusijos agentėlio suskrebentą „poeziją“ apie glaukoma sergančius elitus. Širdy dar ne sutema, galvoji: išmušė ir tavo, Levute Staniuviene, valanda“. .....
Šis gleivėtas, "išviduriuotų" žodžių virsmas, buvo skirtas Lietuvos žmonių deleguotai atstovei, vien už tai, kad ji drįso (tik pamanyk) savo feisbuko paskyroje įdėti mano mažą, menką ir blankų eilėraštuką "Mes kaltinam". Net keista, kad tos kelios eilutės taip užrūstino šį "galvijų dievaitį". Ne šiaip sau parašiau "galvijų dievaitį", nes pavardė "valatka" kilusi iš senojo slavų pagonių dievo VOLOD vardo. Pagonių stabukas "VOLOD", skirtiguose slavų gentyse buvo vadinamas nevienodai. Vienose "volos", kitose "veles", dar kitose "valosko", Lietuvių tarpe jis turėjo vardą "velnias". Nors vadino jį nevienodai, bet visose pagonių tautose jis vienodai buvo "galvijų dievas" (скотий бог) su dūdele. Valdė jis ne tik galvijus, bet ir pagonių poetus. Gal būtent todėl, naujieji "interaktyvūs" pagonys (feisbuko selfisnukiai teletabiai), taip dievina Valatką?
Per visą savo gyvenimą esu davęs tik dvi priesaikas. Vieną savo žmonai, kai paprašiau jos širdies ir rankos, kitą savo valstybei Lietuvai, kada sąmoningai nuėjau tarnauti į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Abiejų šių priesaikų laikausi iki šiol. Todėl kažkokių snukiaknygės teletabių dievaičio viešas šmeižtas, jog aš esu kitos valstybės "agentėlis", man yra nepriimtinas. Ir nors esu dviejų karingiausių mūsų senojo žemyno tautų palikuonis (tėvas Dono Kazokas, o mama Žemaitė), bet esu sąmoningas, atsakingas ir įstatyminei tvarkai paklusnus Lietuvos pilietis. Todėl nutariau nesekti gerbiamo Patacko pavyzdžiu ir nedaužyti šio "galvijų dievaičio" snukio. Be to myliu gyvuliukus ir niekad nespardyčiau nuolat amsinčio pudelio mišrūno, kurį šeimininkai pririšo prie būdos ir maitina atliekomis nuo savo stalo vien už tai, kad jis aploja visus, kas bando artintis prie šeimininkų nuosavybės. Aš kreipiausi į savo advokatą dėl šio šmeižto teisinio įvertinimo. Advokatas pasakė, kad byla turi teisinę perpektyvą. Dabar turiu priimti sprendimą ar kreiptis į teismą ar ne.
Dėkui Dievui aš turiu laisvą pasirinkimą, kaip elgtis ir ką daryti, skirtingai nei žurnalistinis kekšynas. Aš turiu galimybę pradėti bylą dėl šmeižto, taip pat galiu krikščioniškai atleisti. Be to, aš galiu rašyti panašaus stiliaus tekstus, pareikšdamas savo nuomonę ir nepergyventi jog tai įtakos mano šiltą valstybinio darbo vietelę. Aš esu tikintis žmogus, todėl viską darau tiktai laisva valia. Kekšės laisvos valios neturi. Jos nori ne nori, bet privalo tenkinti mokančiojo užgaidas. Kadangi už šį teksta`nei Joškė Sorošas nei kiti mūsų žiniasklaidos suteneriai nemoka, aš įsitikinęs, jog jį perskaitys tik tie kam skirta. Be to, skiriu dar vieną mažą eiliuką tiems, kas tenkindamas savo mokių klientų iškrypelišką norą, sąmoninai arba ne, naikina mano mylimą tėvynę Lietuvą.
Čia jums, selfisnukiai pūkuoti teletabiai ir jūsų amsintiems dievaičiams:
Petys petin, link ateities...
Labai klaiku stebėt,
Kai legiono genama,
Link skardžio į bedugnę bėga,
Linksmai kriuksėdama banda.
Valio, pirmyn, juk mūsų daug,
Negali klysti tiek galvų!
Tu mums iš kelio pasitrauk!
Planų bendruomenės negriauk!
Na ką gi, bėkite,
Sekmės.
Petys petin,
Link ateities,
Kurią jau greit,
Už priekį bėgančių pasturgalių išvysit.
Su meile ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka
