Stebėk išorinius sraigtelius, jei nori suprasti kaip veikia slapta sistema.

Ar žinote kokie bus tolesni mūsų „strateginių draugų“ žingsniai įteisinus lenkišką raidyną Lietuvoje? 

     Ponas Kvyslingas, oi atsiprašau Kirkilas, savo straipsnyje, „Ar ne didesnė išdavystė dabar gadinti santykius su Lenkija?”, netyčia atskleidė šį “Žingsnis po žingsnio” mechanizmą. Štai jis:

   “Toks "susirūpinimas" lietuvių kalbos vartojimu, kuris esą labai pablogės, leidus keliems tūkstančiams tautinių bendrijų atstovų ir, beje, lietuvių moterų, ištekėjusių ir nešiojančių užsieniečių vyrų pavardes, realiame mūsų gyvenime yra gana keistas ir perdėtas, akivaizdžiai politizuotas. Tereikia užeiti, pavyzdžiui, į knygyną ir pamatysite gerokai daugiau lietuvių kalbos vartojimo "pažeidimų". Pavyzdžiui garsaus lenkų rašytojo Witold Gombrowicz knyga "Apsėstieji", o siaube, ant viršelio taip ir parašyta - du sykius "W" vade ir pavardėje... Beje, šios kaip ir daugelio kitų panašių knygų leidimą rėmė kultūros rėmimo fondas, ji buvo finansuojama iš ES lėšų, o ne kokie nors politikai - išdavikai.  Ir tokių pavyzdžių šimtai, tūkstančiai, jau nekalbant apie mūsų vizualinę reklamą, kur vargu ar laikomasi kokių nors taisyklių apskritai... Tai kas atsitiks, jei leisim lotyniškom raidėm, ne kokia nors kirilica (pabrėžiu specialiai konservatoriui) parašyti keliuose šimtuose pasų pavardes gimtąja kalba?”

   Dar neįteisinus lenkiško raidyno ir gramatikos, jie jau pasiekė, kad dalis siaurasmegenių mūsų kvyslingų pradėjo masiškai lenkinti Lietuvą. Be to, po tokio Kirkilo opuso, kyla naturalus klausimas: “O kuo tau tada Ponas KVYSLINGE netinka kirilica, arba kinietiški heroglifai, arba arabiški rašmenys? Juk esi toks susirūpines dėl žmogaus teisės “rašyti savo pavardę gimtaja kalba”. Ar rašantys ne lenkiškai tau jau nebe žmonės? O gal čia visai kiti dalykai slypi, kurie nėra susiję su kažkokiomis mistinėmis teisėmis.” 

   Dėl karvamelžių ir kiaulešerių (baudžiaunininkų palikuonių) dominavimo mūsų žurnalistikoje, jau dabar visos mūsų žiniasklaidos priemonės darko mūsų kalbą rašydami ir net neversdami užsieniečių pavardes. Atkreipkite dėmesį, kad visa tai jie daro pagal lenkišką rašymo tradiciją. Taip ŠOPENAS tampa kažkokiu CHOPIN (čiupa čiupsu). Jiems, klumpiasmegeniams, atrodo, kad tai yra kieta ir parodo jų “išprūsimą”, realiai tai parodo, kad Lietuvos žurnalistikos “elitas” tėra batviniai vergai, kuriems svarbu įsiteikti ponui. Normalioje valstybėje, tuo labiau tokioje kuri vaduojasi iš kelių šimtų metų brutualaus lenkinimo pasekmių, toks Witold Gombrowicz turėtų būti užrašytas taisyklingai Vytautas Gambravičius, o skliausteliuose galima būtų įrašyti ir jo iškrypelišką tuteišišką “klička”.

  Kai tik bus įteisinta lenkiška pavardės rašymo forma, neužilgo prasidės mūsų istorinių knygų ir mokymo revizija. Manau Kirkilas čia taip pat bus vienas iš iniciatorių “itvirtinant įstorinę tiesą”. Bus reikalaujama mūsų istorinių asmenybių pavardes rašyti taip (ir taip mokyti mūsų vaikus), kaip jie užrašyti išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose ir olplia, Lietuva nebetenks Vytauto, o atsiras WYTOLD, Vietoj Žygimanto ZIGIZMUND ir t.t. ir pan. Visa tai kelių dešimčių metų laikotarpyje. Būtent tiek kiek reikia vienos kartos mokyklinukų išdresiravimui. Pasižiūrėkite kiek per dvidešimt tuteišų akcijos valdymo metų Lietuvoje atsirado lenkų, kurie lenkais niekada nėra buvę. Dar po kiek laiko sututeišinti Lietuvos likučiai ištirpsta lenkijos platybėse.

   Aišku daugelis žemė išpardavusių mūsų “artojų” pasakys: na ką čia kelti problemą vistiek mes žinosime, kas tai tokie. Na, na. Kažkada mokykloje skaitydami Šapokos istoriją ir kalbėdami apie mūsų protėvių klaidas, vienas kito klausnėjome, “na nejaugi taip sunku buvo pamatyti, kad visi tie bičiuliavimaisi su lenkais tik žlugdo mūsų galybę ir veda link susinaikinimo. Stebėjomės ir piktinomės kokie netoliaregiai buvo mūsų bočiai ir kiek daug buvo atvirų KIRKILŲ- ČIČINSKŲ tuometinėje Lietuvos aukštuomenėje. Sakėme vienas kitam, kad dabar tikrai taip nesielgtume”.  Bet kartą perskaičiau Ryto Staselio verkšlenimus Bernardinų portale (tai puikiai atspindi daugelio netolimo proto žmogelių požiūrį), apie tai, kad nieko nėra baisaus dėl lenkiškos gramatikos įteisinimo Lietuvių kalboje. Jis tikino, kad nors jo prosenelio Punsko krašte pavardė buvo lenkinama ir rašoma Piotr Stasialis, o senelė buvo rašoma Ana Woznialis, vis vien nuo to jie didesniais lenkai ne tapo, jie ŽINOJO, kad yra Lietuviai. 

   Šiaip labai geras pavyzdys - Ryto seneliai žinojo, o lenkai ar žinojo? O istorikai kurie aprašo to krašto gyvenimą ar žinojo? Šiuolaikiniai lenkai rodydami į visus tuos Piotr Woznial, Ana Stasial, Meczizlov Gaidel ir pan. teigia, kad tokios „lenkiškos“ pavardės yra „aiškus įrodymas“, kad lenkai čia gyveno „ot vekov“. Tuo ir pagrįstos jų teritorinės pretenzijos. 

Nepagalvojo Rytas Staselis, kad jei nebūtų pokario Lietuvos valstybės su griežta Lietuviška politika, tai šiandien Ryt Stasiel būtų „tikras lenkas“, redaguotų sau lenkakalbį žurnalą „Doroga“ ir net neabejotų, kad ir jo senelis Piotr, o senelė Ana yra lenkai „ot vekov vechnix“.

Esavičius

Gyvatė gelia žiopliams.

  Pamenate tokį sovietinį animacinį filmuką „Mauglis“. Viename iš epizodų, smauglys KA, sušokęs gyvatės šokį ir užhipnotizavęs bedžiones, joms šnypštė „Prieikite arčiauuu“, apdujusios beždžionės nenoromis darydavo žingsnį link smauglio, tuomet gyvatė vėl šokdama savo šokį šnypšdavo „daaaar arčiau“ ir jos darė dar žingsnį. Vienintelis Mauglis nepasidavė gyvatės kerams, nes jis žmogus, taip pat jis sustabdė link gyvatės beslenkančius, hipnozės paveiktus savo draugus, panterą „Bagyrą“ ir meškiną „Balu“. Jie visi tryse pasitraukė, o beždžionės tuo tarpu, nuolankiai nuslinko tiesiai gyvatei į nasrus.

  Visa šią savaitę galėjome mėgautis naujienomis, kaip lenkijos oficialūs politikai kaišiodami laukan savo išsišakojusius liežuvius eilinį kartą hipnotizavo Lietuvius „Lenkiškos raidėsssss, nebijokite, prieikite arčiauuu“. Nenuostabu, kad hipnozės paveiktos, kai kurios mūsų tautos žmogbeždžionės pradėjo pradėjo nuolankiai slinkti link gyvatės nasrų „ką čia kelios raidelės, strateginis partneris svarbiau“. Normali beždžioniška logika, „ką čia reiškia keli lašai gyvatės nuodų į Lietuvos kūną, nuo to tikrai, tikrai nieko baisaus ne atsitiks“.

  Šiaip aš vieno negaliu suprasti, na nejaugi taip sunku pasimokyti iš istorijos. Visada kai tik Lietuviams tapdavo blogai su Maskoliais, mūsų lenkijos „draugai“ tai naudodavo daliai Lietuvos nukasti. Taip buvo su, nuo mūsų nukąstomis, Galicija, Moldova, Ukraina ir t.t. Žingsnis po žingsnio, landžiai besišypsant apgaulinga gyvatės šypsenėle.

   Jau skaitome, kad lenkams viskas pažadėta. Vilniaus krašto segregacijos ilgalaikiams pamatams duobės jau iškastos. Mūsų vadai eilinį kartą žada padaryti žingsnį link suartėjimo su besirangančia gyvate. Labai greitai (per balsavimą Seime, dėl lenkiško raidyno įteisinimo) sužinosime ar daug dar Lietuvoje yra likę žmonių, nepasiduodančių gyvatės kerams.

  Be je, internete praslydo dar viena naujiena. Kažkoks belgas apdovanotas lenkijos auksiniu kryžiumi už savo darbus įgyvendinant naują socialinės inžinierijos projektą „dirbtino BALTŲ etnoso kūrimas“. Lenkai dirba visais frontais prieš Lietuvą. Sąmonės tranformacija yra pagrindinis taikinys. Trumpai priminsiu, kad jokių „baltų“ nei Lietuvos, nei Latvijos teritorijoje, nei niekur kitur senosios Lietuvos žemėse nuo Volgos iki Reino ir Dunojaus niekada nėra buvę. Socialinės inžinierijos sąvoką BALTAI, sukūrė vokiečių kalbininkas Georg Nesselmann 1845 m. iki tol visi Lietuviai save vadino tiesiog Lietuviais. Pav. Prūsai visada vadino savo kraštą Mažają LIETUVA. Išmintinga Vokietijos valdžia matydama, kad jos valdomų Lietuvių sąmonėje reikia būtinai nutraukti ryšį su kitais Lietuviais (idant jie vėl nesusivienytų), pradėjo įdieginėti naujadarą BALTAI ir visur vadino savo valdomus Lietuvius (Prūsus, Latgalius, Kuršius ir t.t.) Deutsch-Balten Lietuviškai tai verčiama kaip Baltavokiečiai. Kadangi Maskoliai pastoviai kopijuoja vakarus, jie taip pat nieko naujo ne sugalvojo, tiesiog perėmė Vokiečių sukurtą sąvoką BALTAI savo tikslams įgyvendinti. Lietuviams Gudams, Galindams ir kt. kurie buvo jų įtakos zonoje, buvo intensyviai pradėta įdieginėti savivoką БелaРусы. O ir mūsų šviesuoliai dėl pagoniško kvailumo (nesąmoningai , nes taip juos išdresiravo universitetuose) taip pat pradėjo vadinti savo brolius Gudijoje BaltaRusai, o Lietuvius ir Latvius tiesiog BALTAIS. Iš vienos pusės pas mus Balta vokiečiai (kurių jau nebėra) iš kitos Balta rusai, kurie aktyviai integruojami į Maskvos sukurtą arealą, o mes patys strimgalviais tampame  kažkokiais naujądarais BALTAIS, kurių niekada niekur istorijoje nėra buvę. Tai labai gudraus ir ilgalaikis socialinės inžinierijos planas, skirtas sunaikinti kažkada galingo Lietuvių etnoso likučius, todėl lenkijos oficiozas skatina visus naujojo Baltų etnoso kūrėjus. Tai daroma pragmatiškai, nes lenkai gyvena su vogta Lietuvos istoriją, kurią pasauliui pristato kaip savo (pav. Visur didžiuojasi Salaspilio mūšiu, pasakoja kaip lenkai nugalėjo švedus, nors ten buvo tik 200 lenkų tarnų, kurie saugojo Lietuvių mantą, tuomet kai vyko kova). Jeigu Lietuviai pradės masiškai save suvokti kaip kažkokie BALTAI (kurių niekada nėra buve) lenkai galės galutinai įteisinti senąja Lietuvą kaip savo palikimą, o naujuosius baltus globoti kaip neįgaliuosius ir naujai susikūrusius mankurtus. 

p.s.   Be je visai neseniai, kai vyriausybei vadovavo ponas Kirkilas, Lietuva vos ne pakeitė savo senovinio pavadinimo. Ponas Kirkilas karštai propagavo naujo pavadinimo Lietuvai suteikimą (tai buvo pateikiama, kaip geras projektas mūsų valstybės tarptautiniam viešinimui). Ačiū Dievui mūsų kvyslingms ne pavyko, todėl vėl grįžtama prie ilgalaikės „žingsnis po žingsnio“ Lietuvos sunaikinimo strategijos ir vėl ponas Kirkilas šiame žaidime yra ne paskutinė figūra.  

Esavičius