Lietuvos prakeikimas - teismų piktžaizdė.

Yra sena nekintama aksioma, kas valdo valstybę, tas teisia jos žmones.
Atsakykite sau į klausimą, kas teisia Lietuvos žmones? Ar Lietuvių tauta, kaip bendrijos visuma, turi nors mizerinę įtaką teismų sistemai Lietuvoje? Be abejo ne, nes Lietuvos išrinktų žmonių institucijos (Seimas ir Prezidentūra) nepakankama atsvara išbujojusiai nebaudžiamume, išskirtinume, beatsakomybėje, privilegijose ir savimeilėje teismų sistemai. Bet kuris mažiausio rajono teisėjas, savo sprendimą (protingą ar kvailą) skelbia visos Lietuvos respublikos (tai yra mūsų visų) vardu. Jis vienas gali visiškai panaikinti, arba negrįžtamai pakeisti įstatymus leidžiančios (Seimo) ir įstatymus įgyvendinančios valdžios (Vyriausybės) nutarimus. O ar jie atsakingi mums kaip sociumui už sprendimus įtakojančius mūsų visų gyvenimą, kas gi vertina teisėjus? Atsakau. Teisėjus vertinančios komisijos sudėtis 7 asmenys, iš kurių du skiria Prezidentūra, vieną Seimas, o net keturis PATI TEISMŲ SISTEMA? Trys prieš keturis. Tas faktas tiesiog ciniškai šaukia, kad visuomenė neturi net teorinio šanso apsisaugoti nuo teismų sistemoje įsigaliojusios (dar senovės Romoje įvardintos) iškreiptos teisės - Jus utendis et abutendis (teisės naudotis ir piktnaudžiauti). Kas gi turi įtaką tiems kas teisia (o tuo pačiu ir valdo) Lietuvą? Atsakymas - Teismų taryba. Tai yra, jie patys sau vertintojai, teisėjai ir šeimininkai. Pasaulyje yra tik viena neatsakinga savo tautai valdžios forma vertinanti pati save - diktatura. Ar gali gerai gyventi tauta, kurią teisia teismai priklausomi tik patys nuo savęs? Pasakysite teismų veiklos ribas, atsakomybę ir kompetenciją nustato įstatymai ir Lietuvos respublikos konstitucija? Cha. Tam teismų sistema yra apsisaugojusi nekintama formuluote - teismas teisia pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Kokie gali būti vidiniai įsitikinimai pas tuos kas gyvena virš tautos ir valstybės? Kokie jų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai? Panagrinėkim. Ar iš jų varpinės žiūrint yra teisinga, kad jie yra virš tautos ir valstybės? Be abejo taip. Ar jų sąžinė juos teisia dėl to, kad jie yra atskaitlingi tik patys sau? Na juk "runkelynas" (prie kurio jie priskiria ir runkelių renkamą seimą bei prezidentūrą) nieko nesupranta. Ar iš jų varpinės žiūrint protinga taip gyventi, kaip gyvena jie - be abejo taip. Juk vertinant pačiam save, objektyviu išlikti neįmanoma. Kiekvienai varnai jos varniukas gražiausias pasaulyje, o ji pati - išmintingiausias gyvūnas.
Neseniai Lietuvos konstitucinis teismas eilinį kartą įrodė, kad konstitucija jam tėra žodžių rinkinys, kurių prasmę nurodo ne visuomenė priėmusi šią konstituciją, o prieštaringos reputacijos veikėjo Egidijaus Kūrio iškviestos ir sėkmingai Lietuvą teisinačios "konstitucinės dvasios". Pasirodo būtent tos dvasios nustato, kaip mes turime gyventi ir tvarkytis savo valstybėje. Iš istorijos ir asmeninio patyrimo žinome, kad tik viena Dvasia (Šventoji Dievo Dvasia veikianti Jėzaus Kristaus mokiniuose) nori gero Dievo kūriniui - žmogui, visos kitos dvasios (ar tai būtų konstitucinės, ar belzebubiškos, ar liuciperinės, ar mamonos/turto) tėra naikinančios žmoniją, kaip visumą, piktojo tarnaitės. Šeima yra Dievo įsteigta vyro ir moters sąjunga, būtent šios sąjungos suardymui įvairios iškrypeliškos dvasios meta didelias pajėgas. Suardysi šeimą sunaikinsi žmogų.
Paskutinis Konstitucinio teismo sprendimas naikinantis Lietuvišką šeimą, yra labai akivaizdus šios, 20 metų Lietuvą naikinančios, piktžaizdės pūlių išsiveržimas. Teisingumas yra bet kokios tautos gerovės pagrindas. Nėra teisingumo, nebeliks ir tautos. Politikai arba valstybės biurokratija gali pridaryt daug žalos, bet žmogui būtina žinoti, kad yra arbitras nešališkai sprendžiantis visus iškylančius ginčus. Būtent todėl temidės skulptūra yra užrištomis akimis, laikanti svarstykles. Teisingumas negali vertinti pagal savo įsitikinimus, sąžinę, savo protą ir teisingumo suvokimą. Tokį nešališkumą savo pačių atžvilgiu mes galime pasiekti tik suteikę teisę priimti sprendimą prisiekusiųjų teismui, o teisėjus, kaip ir kitas valdžios struktūras, pradėjus rinkti visuotinai.
p.s. Anot Sokrato, diktatūra turi tik vieną pabaigą - smurtinę mirtį. Tam, kad išvengti neišvengiamai artėjančio smurto, Lietuvos politikai ir sveikai mąstantys teisininkai pačioje teismų sistemoje, turi peržengti savo siaurus interesus ir pradėti įgyvendinti teismų reformą. Lietuvoje pagaliau turi pradėti teisti pati visuomenė, o profesionalūs teisėjai turi būti renkami visuotiniuose rinkimuose.

Esavičius

Profesionalūs mulkiai

Klausant Lietuvoje autoritetą turinčius, profesionalius mokslo žmones, negali nesistebėti dėl jų aklumo ir ribotumo. Didžioji dauguma jų su nuoskauda pripažysta "istorinį faktą", kad Lietuva visais amžiais buvęs kažkoks atsilikęs kraštas į kurį civilizaciją nešė aplinkinės tautos.

Neseniai skaičiau kažkokio šviesuolio postringavimus apie tai, kad Lietuva visada buvo Europos užkampis ir tai akivaizdžiai parodo tas faktas, jog į Lietuvą būriais traukė vakarų amatininkai, dailininkai, architektai, aktoriai ir kitas aplinkinių tautų proletariatas "nešti mums šviesą". Šio profesoriaus manymu tai akivaizdžiai parodo, kad Lietuva buvo atsilikusi. Keista logika. Vertinant tokiais pat kriterijais išeitų, jog JAV yra labiausiai atsilikusi šiuolaikinė pasaulio valstybė, nes į ją šniūrais važiuoja dirbti diplomuoti proletarai (naujieji amatininkai, dailininkai, architektai, aktoriai ir t.t.) iš viso pasaulio.

Kitas mūsų šviesuolių minties perlas, - „Lietuva priklausė lenkijai, nes lenkija buvo karalystė, o Lietuva "tik" Didžioji kunigaikštystė. Tas faktas parodo, jog Lietuva buvo priklausoma nuo lenkijos. Lenkijos karalystė viską sprendė, o Lietuviai pastoviai stengėsi išsilaisvinti iš lenkų priklausomybės.“ Visą šitą teorinę nesamonę mūsų šviesuoliai pagrindžia "nenuginčijama istorine medžiaga". Man tik kyla klausimas, jei jau mūsų šviesuoliai tyrinėja faktus, gal jie galėtų atkreipti dėmesį ir į kontekstą? Sekant jų logika išeitų, kad šiuolaikiniame pasaulyje JAV priklauso Japonijai, nes šios dvi valstybės yra karinio bendradarbiavimo sąjungoje, bet Japonija yra monarchija valdoma Imperatoriaus, o JAV "tik" respublika. Be to, visai neseniai JAV valstybės vadovas "tik" prezidentas Barakas Obama, besilankydamas Japonijoje, per susitikimą su Japonijos Imperatoriumi žemai jam nusilenkė (žiūrėkite faktinę medžiagą - nuotrauką). Tai tiesiog akivaizdus faktas to, kad JAV yra Japonijos vasalė.

Dar viena mokslo mulkių dažnai minima frazė, kuriai jau beveik yra suteiktas aksiomos autoritetas: "Žalgirio mūšį laimėjo dviejų tautų respublika (Ržečpospolita). Lietuviai šiame mūšyje buvo "tik" viena iš sąjunginių jėgų." Tai visiška nesamonė. Ržečpospolita atsirado 1569 metais, o Žalgirio mūšis įvyko 1410 metais. Be to, Ordinas buvo Lietuvių priešas, o ne lenkų. Būtent lenkų gynybai šis karinis ordinas ir buvo atsiųstas. Tam, kad būti kokio nors konflikto šalimi (o ne politine širma), reikia būti bent jau pilnai susiformavusia valstybę. Yra puikiai žinomas istorinis faktas, kad Lenkija (iki tol kol Lietuviai neatėjo jų valdyti), neturėjo net karališko dvaro (Karališką dvarą Krokuvoje sukūrė lietuvis Jogaila). Lenkai buvo tokie atsilikę ir nevalyvi, kad Lietuvių užimamos teritorijos čiabuvių elitas (lenkų bajorai) stebėjosi, jog Jogaila su savo pavaldiniais prausiasi po kelis kartus į savaitę. Lietuviai išmokė lenkus praustis, tai tikras istorinis faktas. Be to, kažkaip negirdomis nuleidžiamas kitas triuškinamas istorinis faktas, - lenkai šiame didžiajame mūšyje kovojo prieš Lietuvius Ordino gretose. Po mūšio buvo pakarta daug lenkų kunigaikščių ir bajorų, kurie kartu su savo lenkiškais daliniais kovojo Ordino pusėje. Sekant mūsų šviesuolių logika, šiuolaikinius konfliktus taip pat reikia vertinami nekritiško žiniasklaidos vartotojo žvilgsniu, t.y. priimti viską taip kaip pateikiama nežvelgiant į kontekstą. Juk tiems kas rimtai domisi konfliktais ne paslaptis, jog galingos valstybės (o Lietuva būtent tokia ir buvo) naudojasi tam tikrų tautų vėliavomis ir karinėmis uniformomis vien tik tam, kad gauti politinius pergalės dividendus ir išvengti prastuomenės pasipiktinimo. Taip elgėsi ir buvęs CCCP ir šiuolaikinė JAV. Dažnai šių šalių kariai buvo (ir yra) perrengiami kitos šalies kovotojais. Taip pav. Sovietiniai lakūnai kovojo su Amerikiečiais Korejoje, nešiodami korejiečių uniformas ir netgi pranešimus į viešumą iš lėktuvų kalbėdami korejietiškai. Taip pat ir dabartinis karas Libijoje. Niekam ne paslaptis (tą patvirtina ir NATO generolai), kad NATO specialieji padaliniai persirengę Libijos revoliucionieriais medžioja Muamarą Kadafi, bei naikiną jo reguliariąją kariuomenę. Tai normalu, nes iš tų "revoliucionierių" nėra jokios naudos kare, jie tinkami nebent tik kaip informacinė širma konkrečių karinių tikslų įgyvendinimui. Esu įsitikinęs, kad ir Žalgirio mūšyje, lenkais persirengę ir su lenkiškomis vėliavomis stovėjo ne čiabuviai lenkai, o Jogailos į lenkiją atsivesti Lietuvių pulkai. Lenkijos vėliavos buvo tik kaip politinė priedanga Didžiosios Lietuvos valstybės strateginiams kariniams tikslams įgyvendinti. Juk tuo metu lenkija (kaip ir šiuolaikinė libija) buvo vien tik didžiųjų tautų interesų zona (teritorija apgyvendinta tam tikra čiabuvių populiacija). O su didžiųjų valstybių interesų zonos čiabuviais, kaip ir dabar taip ir tada, mažai kas skaitėsi.

Teisingai sudėlioti akcentai faktų pateikime gali nušviesti arba paslėpti realybę. Pateiksiu jums pavyzdžiu vieną anegdotą, kuris labai vaidžiai parodo akcentų įtaką informacijos suvokimui.

Žiniasklaidos pranešimas: Šiandien Irake, gerai ginkluoti akmenimis ir pagaliais irakiečiai užpuolė beveik beginklius Abramso tankuose sėdinčius Amerikiečius. Po aršios kovos Amerikiečiams pavyko apsiginti, jie buvo sunkiai morališkai sužeisti, o Irakiečiai atsipirko vien tik lengvomis mirtimis.

Lygiai tas pats yra su svetimų mokytojų iteigtais žaidimais sąvokomis dominuojančiomis mūsų autoritetingos šviesuomenės savivokoje. Šie žmonės nėra dėl to kalti, tiesiog tokias neginčijamas (aksiomines) sąvokas, jiems po ilgų dresiruočių įkala universitetuose ir jie tiesiog nepajėgūs ištrūkti iš šio šešėlių pasaulio pseudorealybės. Dar Sokratas vaizduodamas šešėlinio pasaulio žmones pasakojo apie olos fenomeną. Jis sakė, kad jeigu pav. tam tikrą žmonių grupę nuo gimimo laikyti oloje prirakintus grandinėmis tokiu būdu, kad jie negalėtų matyti realaus pasaulio, matydami vien tik šio pasaulio atspindžius ant olos sienos, o po kiek laiko išlaisvinti juos nuo grandinių ir parodyti realų pasaulį, šie žmonės vis vieną netikėtų, kad realus pasaulis yra tiesa, jiems tiesa visada būtų vien šėšėliai ant olos sienos. Taip ir mūsų šviesuoliai nuoširdžiai tiki, kad tas šėšėlių pasaulis, kurį jiems nuo mokyklos įteiginėjo svetimų tautų sukurta švietimo sistema yra realybė, jiems jau nebeįmanoma praregėti, nes praregėjus jie suprastų, jog visą tai ko jie mokėsi tėra bevertis propagandos rinkinys, o jų titulai tėra tarnavimo svetimoms ideologijos grandinės, patikimai laikančios juos nuo bandymo pabėgti į laisvę.

p.s. Neseniai viena mergaitė, besimokanti Londone koledže, papasakojo man apie užduotį kurią uždavė jiems dėstytojas. Jis paprašė studentų įrodyti, kad žemė apvali, bet šį įrodymą privaloma buvo pagrįsti vien tik savo asmeniniais stebėjimais, o ne autoritetų mintimis. Nei vienas studentas to nesugebėjo padaryti. Įdomu ar jūs sugebėtumete įrodyti, kad žemė apvali nesiremiant nuvalkiotu posakiu - „na juk visi tai žino“?

Dauguma Anglų šviesuomenės gyvena taip kaip gyveno jų senoliai Kristaus mokiniai (būtent todėl jie iki šiol Krikščionių žemdirbių monarchija), o visas tas „naujasis mokslas“ tėra pelninga eksporto prekė atsilikusių šalių pagonims, ieškantiems išminties pas žmones, o ne pas Jėzų Kristų.

Su broliška meilę ir rūpesčiu
Esavicius